Ir iš tiesų, pastaruoju metu apstu konfliktų ir saugumo grėsmių, kurios reikalauja skubaus sprendimo. 2022m. vasario mėnesį prasidėjusi Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą, krizė Artimuosiuose Rytuose ir kandidato į JAV prezidento postą Donaldo Trumpo grasinimai NATO valstybėms Europoje – tai pagrindinės konferencijoje skambėjusios temos.
Negana to, prieš prasidedant konferencijai, penktadienį Rusijos kalėjime mirė Vladimiro Putino režimo oponentas Aleksejus Navalnas. Tą pačią dieną, Ukrainos pajėgos atsitraukė iš rytų Ukrainoje esančio Avdijivkos miesto, kuris jau kelius mėnesius buvo Rusijos pajėgų taikinyje.
Šie įvykiai tik dar kartą pabrėžė pavojingą padėtį pasaulyje, kurį drasko daugybė lūžio linijų ir įsišaknijusių interesų, rašoma portale BBC.
Šiemet į konferenciją nebuvo pakviestos Rusijos ir Irano delegacijos. Konferencijos organizatorių teigimu, šios valstybės nebuvo nusiteikusios konstruktyviam dialogui.
Tuo tarpu šių metų Miuncheno konferencijos ataskaitoje pabrėžiama, kad geopolitinis ir ekonominis optimizmas, vyravęs po Šaltojo karo jau išnyko, pasaulyje daugėja galių, kurios yra nepatenkintos esama padėtimi.
Jame perspėjama, kad, nors šis pokytis yra suprantamas, jis yra brangus ir gali sumažinti esamus pasaulinio bendradarbiavimo laimėjimus. „Kyla pavojus, kad gali įsisukti užburtas ratas, kuriame valstybių dėmesys santykinei naudai ir nuostoliams gali sukelti „nulinės sumos“ pasaulį“, – pokytis aprašomas ataskaitoje.
Kritinis amunicijos trūkumas
Parama Ukrainai buvo viena iš pagrindinių temų, skambėjusių Miuncheno saugumo konferencijoje.
Artėjant antrosioms plataus masto karo Ukrainoje metinėms, vėluojanti Vakarų parama Ukrainai turi esminių pasėkmių situacijai fronto linijoje. Ukrainos kariuomenei kritiškai trūksta karių ir amunicijos. Leidino „Defense Express“ duomenimis, Ukrainos pajėgos sausio mėnesį per dieną iššovė 2 tūkst. artilerijos sviedinių, tuo tarpu Rusija – 10 tūkst.
Europos užsienio santykių tarybos atstovas Gustavas Gresselis apskaičiavo, kad „minimaliai gynybai“ Ukrainai reikia mažiausiai 5 tūkst. standartinių artilerijos sviedinių per dieną arba 1,8 mln. sviedinių per metus. Tačiau Ukraina iš Europos partnerių gaus tik 3,6 tūkst. per dieną arba 1,3 mln. per metus, rašoma dienraštyje „The Guardian“.
Tai patvirtina ir Ukrainos karių pranešimai: kai kurie artilerijos daliniai veikė tik su dešimtadaliu jiems reikalingų atsargų, o kariniai vadai liepė šaudyti tik į pačius svarbiausius taikinius, praneša „The Washington Post“.
„Neturime su kuo kariauti, neturime kuo dengti fronto linijų“, – dienraščiui „The Washington Post“ sakė Valerijus, kuris vadovauja haubicų daliniui, naudojančiam NATO standartus atitinkančius 155 mm. šovinius.
Tuo tarpu JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) perspėja, kad dėl priešlėktuvinės amunicijos trūkumo, Ukraina nebegali apsiginti nuo atakų iš oro. Pirmą kartą nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios, Rusijos pajėgos sugebėjo pasiekti taktinį pranašumą ore, tiesa tik Avdijivkos sektoriuje, o padidėjęs oro atakų intensyvumas paskutinėmis mūšio dienomis prisidėjo prie Maskvos pergalės, rašoma analizėje.
ISW analitikai perspėja, kad dėl priešlėktuvinės amunicijos trūkumo Ukraina praras oro gynybos efektyvumą, bei turės nuspręsti, kuriuose fronto sektoriuose dislokuoti priešlėktuvines gynybos sistemas, o tai gali turėti katastrofiškų pasėkmių Ukrainos gynybai.
JAV saugumo garantijos
Nepaisant senkančių Ukrainos rezervų, JAV senate vis dar įstrigęs 60 mlrd. dolerių (55.7 mlrd. eurų) vertės paketas, skirtas Ukrainai.
Net nepraėjus valandai nuo Miuncheno saugumo konferencijos pradžios, auditorijoje buvo iškeltas klausimas, ar Kongresui pavyks rasti būdą, kaip finansuoti naujus ginklus Ukrainai. Konferencijoje dalyvavę JAV delegatai, tarp jų ir šalies viceprezidentė Kamala Harris, patikino, kad ji ir JAV prezidentas Joe Bidenas nepaliks Ukrainos be paramos, bei neatsisakys Amerikos lyderystės pasaulio reikaluose.
Šeštadienį, K. Harris poziciją skambučio su Ukrainos prezidentu Volodymiru Zelenskiu metu paantrino ir JAV prezidentas. Jis pažadėjo, kad toliau rems Ukrainą ir pabrėžė pabrėžė, kad JAV Kongresas turi kuo skubiau priimti papildomo nacionalinio saugumo finansavimo įstatymo projektą, skirtą Ukrainos pajėgoms aprūpinti.
„Jie žino, ką turi daryti, bet negali to pasiekti ir tai yra spraga, kurią reikia užpildyti“, – JAV ir Europos sąjungininkų pažadus pakomentavo tarptautinio išgelbėjimo komiteto vadovas Davidas Milibandas.
Tačiau, įstatymo paketas su numatytais 60 mlrd. JAV dolerių, skirtais Ukrainai yra vis dar įstrigęs JAV Atstovų Rūmuose, kuriuose dominuoja Donaldui Trumpui lojalūs respublikonai, teigia BBC. Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas pranešė, kad jis nepateiks Senate priimto teisės akto balsavimui Atstovų Rūmuose.
„Atstovų Rūmų respublikonai pabrėžė nuo pat pradžios, kad bet koks vadinamasis papildomas nacionalinio saugumo teisės aktas turi pripažinti, kad nacionalinis saugumas prasideda nuo mūsų pačių sienos“, – pranešė M. Johnsonas. – Senatas nepasiūlė jokio pasienio politikos pakeitimo, taigi Atstovų rūmai šį klausimą turės spręsti savo valia.“
Iki JAV rinkimų likus vos devyniems mėnesiams, D. Trumpas jau formuoja aršius politinius debatus Vašingtone ir atgaivina nerimą, kad laimėjęs prezidento rinkimus jis pasitrauktų iš NATO karinio aljanso ir kitų tarptautinių įsipareigojimų, perspėja portalas BBC.
Miunchene vykusioje bendroje spaudos konferencijoje su V. Zelenskiu, K. Harris rėžė, kad, jos teigimu JAV politikai negali žaisti politinių žaidimų.
„Neklauskite Ukrainos, kada baigsis karas. Klauskite savęs, kodėl V. Putinas vis dar gali jį tęsti?“,– pridūrė V. Zelenskis.
Pasibaigus Miuncheno saugumo konferencijai, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis platformoje „X“ pasidalino niūria žinute apie neteisingą Vakarų mąstyseną dėl stringančios paramos Ukrainai.
„Neabejoju, kad Vakarai gali padėti Ukrainai laimėti šį karą., – rėžė jis. – Mums netrūksta pajėgumų, mums trūksta politinės valios ir skubos paremti Ukrainą ir išlaikyti mūsų kolektyvinį saugumą.“
„Nepagrįstas optimizmas yra saviapgaulė, jis mus demobilizuoja. Kaip galime tikėtis įtikinti visuomenę skirti daugiau lėšų gynybai, laikytis griežtesnės pozicijos prieš Rusiją ir remti rytinio flango šalis, jei lyderiai nepripažįsta, kad to skubiai reikia?“ – pyko G. Landsbergis.
Nauja viltis?
Miuncheno saugumo konferencijoje V. Zelenskis ir jo diplomatų komanda vykdė aktyvias derybas su kitomis Vakarų valstybėmis.
Remiantis dienraščio „The Guardian“ duomenimis, iš Europos partnerių iki kovo mėnesio pažadėtų 1.15 mln. artilerijos sviedinių, Ukrainos fronto linijas iš tikrųjų pasieks tik pusė šio skaičiaus.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pasipiktino kitų ES valstybių prisidėjimu prie paramos Ukrainai. „Mums reikia didesnio karinio aiškumo. Turime suformuluoti operatyvesnį ir labiau koordinuotą paramos Ukrainai paketą. Jei siunčiate tankus, kurių negalima panaudoti mūšio lauke, nes jie yra per daug trapūs, manevringi arba nesuderinti, nieko nepasieksite“, – pranešime sakė jis.
Ankščiau, D. Trumpas pagrasino NATO sąjungininkėms Europoje, kad jis negins tų valstybių, kurios neišleis pakankamai pinigų kariniam biudžetui ir netgi skatins Rusiją jas užpulti. Tai sutampa su jo retorika apie tai, kad JAV turi mažinti išlaidas paramai kitoms šalims, o Europoje vyrauja baimės, kad jam laimėjus JAV prezidento rinkimus valstybė paprasčiausiai pasitrauks iš NATO.
Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvavęs respublikonų senatorius Jamesas Davidas Vance'as pranešė, kad D. Trumpo pergalės atveju JAV liktų NATO alijanse ir gintų jo nares. Jis akcentavo, kad kalbant apie gynybą, Europa turėtų kiek daugiau pasirūpinti savimi.
Tiesa, J. D. Vance'o teigimu, D. Trumpo pergalės atveju, JAV galėtų bendradarbiauti su V. Putinu, kuris, jo nuomone, nėra egzistencinė grėsmė Europai. „Tai, kad jis yra blogas žmogus, nereiškia, kad negalime užsiimti elementaria diplomatija ir teikti pirmenybę Amerikos interesams“, – kalbėjo jis.
Danijos ministrės pirmininkės Mette Fredriksen teigimu, Europa neturėtų būti apsėsta D. Trumpo pasisakymų. „Nesvarbu, ką sugalvos JAV, bet mes, europiečiai, turime gintis, – komentavo M. Frederiksen. – Tai yra Europos žemyno karas.“
Tačiau, kai kurių Europos valstybių politikų teigimu, Europa dar nėra pasiruošusi apsiginti be JAV karinės paramos. „Esame ant peilio ašmenų, nes Europa, net ir turėdama visus finansinius išteklius, šiuo metu nepajėgi pagaminti visos reikalingos įrangos ir amunicijos, – kalboje teigė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis. – Mes negalime to padaryti be JAV.“
Tiesa, pastaruoju Ukrainai pavyko pasiekti naujų susitarimų dėl paramos jos gynybai nuo okupacinio režimo.
Vasario 16d. Vokietija ir Ukraina pasirašė saugumo susitarimą, kuriame Vokietija įsipareigojo pateikti 1.1 mlrd. eurų paramą Ukrainai. Ši suma apima 36 tankų ir ratinių haubicų pristatymą iš Vokietijos pramoninių atsargų, bei 120 tūkst. artilerijos šaudmenų.
„Vokietija ir toliau rems nepriklausomą Ukrainą ginantis nuo Rusijos puolimo, iki tada, kol tai bus būtina“, – rašoma oficialioje Vokietijos federalinės valdžios svetainėje. Berlynas įsipareigoja rengti Ukrainos karius ir padėti atstatyti šalies infrastruktūrą.
Tą pačią dieną, V. Zelenskis pasirašė dar vieną saugumo susitarimą – šį kartą su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Ukrainos prezidentas susitarė dėl 3.2 mlrd. eurų paramos Ukrainos gynybai, Prancūzija pasižadėjo remsianti Ukrainos tikslą įstoti į NATO ir ES, praneša „The Kyiv Independent“.
Pasak Prancūzijos lyderio, šis susitarimas tęsia esamus G7 valstybių įsipareigojimus, išsakytus praeitų metų NATO viršūnių susitikime Vilniuje.
Sekmadienį Danijos ministrė pirmininkė M. Fredriksen pareiškė, kad Kopenhaga Ukrainai perduos visą savo turimą artileriją, rašo „The Guardian“.
„Deja, draugai, turiu pasakyti, kad Europoje vis dar yra amunicijos, – rėžė ji. – Tai ne tik gamybos klausimas, nes mes turime ginklų, turime šaudmenų, turime priešlėktuvinės gynybos priemonių, kurių mes šiuo metu nenaudojame, kurias turėtume pristatyti Ukrainai.“
Čekijos prezidentas Petras Pavelas savo kalboje Miunchene teigė, kad Čekija turi maždaug pusę milijono 155 mm ir 300 tūkst. 122 mm sviedinių atsargų, kurios po kelių savaičių gali atsidurti Ukrainos fronto linijoje, tačiau tam reikėtų finansavimo iš kitų sąjungininkų.
Metų pradžioje V. Zelenskiui pavyko pasirašyti saugumo susitarimą su JK premjeru Rishi Sunaku, o ES susitarė dėl 50 mlrd. eurų paramos paketo Ukrainai. „Tai užtikrina stabilų, ilgalaikį ir nuspėjamą Ukrainos finansavimą. ES prisiima lyderystę ir atsakomybę remdama Ukrainą; mes žinome, kas stovi ant kortos“, – po susitarimo dėl ES paketo sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlis Michelis.
