Daugelyje iš 27 Europos Sąjungos valstybių narių nacionalistinės ir giliai konservatyvios partijos sulaukia palaikymo, artėjant Europos Parlamento rinkimams birželį.
Kitoks europinis naratyvas
Kai kurie jau triumfavo paskutiniuose nacionaliniuose rinkimuose, pavyzdžiui, „Italijos brolių“ partija Italijoje, ar Geerto Wilderso vadovaujama kraštutinių dešiniųjų antiislamiška Laisvės partija Nyderlanduose. Kiti pateko į valdžią regionuose, pavyzdžiui, „Vox“ Ispanijoje, arba ilgą laiką išlaikė politinę įtaką, pavyzdžiui, Lenkijos partija „Teisė ir teisingumas“.
Šios politinės jėgos turi panašumų: dažnai vadovaujamos charizmatiško partijos lyderio, jos linkusios būti protekcionistės, dalijasi naratyvu prieš nelegalią imigraciją ir priešinasi tolesnei Europos integracijai. Tačiau jie taip pat nesutaria dėl kai kurių esminių klausimų, pavyzdžiui, pozicijos dėl karo Ukrainoje.
Europos Parlamente jie susibūrę ne į vieną vieningą politinę grupę, o dvi atskiras – Europos konservatorių ir reformistų (ECR) bei Tapatybės ir demokratijos (ID) frakcijas. Šios frakcijos, turėdamos atitinkamai 68 ir 59 europarlamentarus, yra penkta ir šešta pagal dydį politinės frakcijos dabartiniuose rūmuose, prieštaraujančios Europos Liaudies partijos (EPP), socialistų (S&D), liberalų („Renew Europe“) ir žaliųjų frakcijų idėjoms.
Daugeliui šių partijų pasiryžus padidinti savo išrinktų politikų skaičių, vaizdas Europos Parlamente gali pasikeisti po birželį įvyksiančių rinkimų. Pagal paskutinę Europos Tarybos tarptautinių santykių ekspertų grupės prognozę, ID gali turėti 98 vietas, o konservatoriai – 85, o tai reiškia, kad lenktyniautų dėl trečios ir ketvirtos pagal dydį grupės. Tai iš esmės pakeistų pusiausvyrą ir galėtų tapti potencialiu Europos politikos pasikeitimu, kaip pripažino Marco Zanni, europarlamentaras iš Italijos partijos „Lyga“ ir dabartinis Tapatybės ir demokratijos frakcijos vadovas.
„Išsikėlėme tikslą turėti vis didesnio svorio Parlamente, kuriame, tikimės, pasikeis dauguma, o geresni skaičiai akivaizdžiai padėtų. Tačiau net jei taip nenutiks, žinome, kad ateinančius penkerius metus bus labai susiskaidęs Parlamentas. Dabartinė koalicijos sutartis, kuri jau šiomis savaitėmis, paskutiniuose plenariniuose posėdžiuose patiria bėdų, per ateinančius penkerius metus turės dar daugiau problemų. Štai kodėl mes norime, kad mūsų balsai būtų skaičiuojami susiskaldžiusio Parlamento kontekste“, – sako M. Zanni.
Kraštutinių dešiniųjų frakcijos pačios negali laimėti 361-ieno EP nario daugumos. Vis dėlto, jos gali suvienyti jėgas su centro dešiniųjų Europos Liaudies partija (EPP), kad sudarytų naują dešiniųjų galios bloką. Tai sulaužytų aljansą tarp Liaudies partijos ir socialdemokratų, kurie iki šiol dominavo Europos politikoje.
M. Zanni žada – į jokias koalicijas su kairiosiomis partijomis jo vadovaujami dešinieji nesiburtų.
„Mes tikrai atmetame galimybę sudaryti daugumą su kairiaisiais ir žaliaisiais, nes politinis atotrūkis yra milžiniškas. Mes laikome juos atsakingais už nesėkmes, kurias matėme Europoje per šiuos trisdešimt valdymo metų, ypač Socialistų frakciją su Europos Liaudies partija. Taigi mums reikia keisti tempą, reikia nuoseklesnės daugumos. Tad, ką mes atmetame, tai – absoliučią daugumą su socialistais. Tada, kitą dieną po rinkimų, pamatysime, kokie bus pasiūlymai. Mes a priori niekam nesakome „taip“ ar „ne“, mes išklausysime; norime pakeisti tempą – tai vienintelis politinis reikalavimas – ir spręsime, ką paremti, ko nepalaikyti, jei bus alternatyvios daugumos galimybė“, – tikina politikas.
Jis pabrėžia, kad norint, jog jo grupė būtų sėkminga kitame Europos Parlamente, reikės pasistengti glaudžiau bendradarbiauti.
„Iššūkis ID (Tapatybės ir demokratijos) grupei, atsižvelgiant į šiuos didelius skaičius, bus būtent siekis, kad mūsų balsai būtų įtakingi, o tai galbūt reikštų, kad pasikeis tempas, palyginti su tuo, ką matėme šioje grupėje anksčiau. Taigi, daugiau koordinavimo, daugiau konsultacijų tarp delegacijų; kaip tik todėl, kad, trumpai tariant, vienybės paieškos suteiks mums daug didesnį derybinį pranašumą, mūsų manymu, galimai silpnoje valdančiojoje koalicijoje ir Parlamente, kuris, tikriausiai, sieks daugumos atskirais klausimais, atsižvelgiant į politinių grupių pageidavimus“, – neslepia galimų iššūkių M. Zanni.
Radikalios skirtys
Vienybės trūkumas iš tiesų yra didelė problema ne tik ID grupei, bet ir pačiai kraštutinei dešiniajai, turint omenyje, kad nacionalistines partijas sunkiau suvienyti viršnacionaliniais klausimais.
Kartu dvi kraštutinės dešiniosios grupės galėtų net sudaryti didžiausią politinę šeimą Europos Parlamente. Tačiau susijungimas nėra svarstomas, kaip aiškina Nicola Procaccini, partijos „Italijos broliai“ europarlamentaras ir kitos konservatorių grupės – Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos pirmininkas.
„Tokios galimybės nėra, nes, bet kuriuo atveju, esame dvi skirtingos grupės, turinčios skirtingą politinę specifiką. Grupė, kuriai aš turiu garbės pirmininkauti, kilusi iš konservatyvios politinės tradicijos, kurios šaknys ir bruožai skiriasi nuo Tapatybės ir demokratijos grupės, su kuria mes gerai dirbame, kaip ir su Europos Liaudies partija, o kartais net su „Atnaujink Europą“. Bet mes skirtingi“, – pabrėžia N. Procaccini.
Todėl šiame etape dviejų kraštutinių dešiniųjų partijų sąjunga atrodo nepasiekiama. Atrodo, kad pagrindinė priežastis yra ta, kad konservatoriai laiko save konstruktyvesniais europinėse diskusijose, tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad abiejų frakcijų politinių lyderių tikslai skiriasi.
Labiau tikėtina, kad viena iš dviejų grupių pritrauktų naujas kraštutinių dešiniųjų partijas visoje Europoje, galbūt net „pavogtų“ narius iš kitos.
Didžiausią naudą konservatoriams ir reformatoriams galėtų atnešti Vengrija. Ministro pirmininko Viktoro Orbano partija „Fidesz“ priklausė Europos liaudies partijos grupei iki 2021 m. kovo. Iš esmės V. Orbáno euroskeptinė pozicija nebebuvo priimtina kitiems grupės nariams. Vėlesnis grupės darbo tvarkos taisyklių pokytis, dėl kurio buvo lengviau suspenduoti jos narius, buvo paskutinis lašas „Fidesz“ nariams užtrenkti šios grupės duris.
13 Fidesz Europos Parlamento narių šiuo metu nepriklauso jokiai politinei šeimai ir taip jie baigs savo kadenciją. Tačiau po rinkimų, Viktoras Orbánas žada, kad jo politinė jėga yra pasiruošusi prisijungti prie Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos.
„Fidesz“ partijos įtraukimas gali stipriai paveikti konservatorių grupės Europos Sąjungos viziją. Nors ID partijos žmonės paprastai yra griežti ir gryni suverenistai, kai kuriais atvejais netgi pasisakantys už pasitraukimą iš ES, konservatorių grupės pozicija Europos Sąjungos atžvilgiu yra sudėtingesnė, aiškina europarlamentaras Nicola Procaccini.
„Esame konservatyvi ir nuosaiki dešinioji jėga, kuri tiki Europa, bet tiki pirmine Europos idėja, kuri nėra federalistinė Europa, kuri, deja, vis labiau įsitvirtina tarp kai kurių Europos Liaudies partijos narių. Manome, kad Europos modelis turėtų būti konfederacinis modelis, kuris neverčia tautų išnykti, kaip tai daro federalistinis modelis, o stiprina jas ir sutelkia jas keliais svarbiais klausimais, o ne dėl begalės klausimų, įsiveržiant ir įsiskverbiant į visų Europos piliečių gyvenimus, kaip esame linkę daryti šiandien“, – sako Italijos politikas.
Kaip atrodytų ES su kraštutiniais dešiniaisiais prie vairo?
Dabar didelis klausimas – ką darys (ir ko nedarys) kraštutiniai dešinieji, jei po rinkimų ateis į valdžią.
Pasak Doru Fratescu, šios temos eksperto ir Briuselyje įsikūrusios Europos politikos ekspertų grupės „EUMatrix“ įkūrėjo, daugelis kraštutinių dešiniųjų partijų laiko save proeuropietiškomis, nors Briuselyje jos tokiomis nelaikomos. Todėl, esą, reikia geriau pagalvoti, ar vadinti juos „euroskeptikais“.
„Kraštovaizdis tapo labiau niuansuotas nei prieš 10 metų. Dabar tam tikros partijos visame žemyne kritikuoja tam tikras konkrečias politikos kryptis, pavyzdžiui, ekonominę politiką, migracijos politiką ar kultūrinę integraciją, tuo tarpu jos palaiko gynybą, integraciją ar bendrąją rinką. Ir taip yra daugelyje partijų. Taigi, yra niuansų, ir mes turime į tai atkreipti dėmesį, nes, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose, jei partija kritikuoja tam tikrą politiką Vašingtone, ji nėra vadinama „Amerikos skeptikais“, – lygina ekspertas.
Kai kurios partijos yra euroskeptiškos, nes mano, kad turi mažai įtakos sprendimų priėmimo procese Briuselyje, pažymi jis. Jos taptų „proeuropietiškesnėmis“, jei žaidime turėtų daugiau veikėjų.
„Yra tikimybė, kad jie susilpnins savo poziciją. Ne visi, bet kai kurie. Kodėl? Nes jei jie nori tapti pagrindinėmis partijomis, jei nori būti valdžioje ir prisiimti atsakomybę už valdymą, žinoma, jie turi elgtis atsakingiau ir pradėti keisti savo politiką“, – prognozuoja D. Fratescu.
Lūžis ateina tada, kai kraštutinių dešiniųjų partija vadovauja nacionalinei vyriausybei – kaip atsitiko „Italijos brolių“ atveju.
„Netrukus Italijos vyriausybė taip pat atsiųs Komisijos narį, turės dar vieną įtakos politikai Briuselyje liniją, todėl jie yra žaidimo dalis. Ir jie nori būti žaidimo dalimi, ypač Meloni. Kai kurių kitų partijų atveju, tokių kaip M. Le Pen Nacionalinio Sambūrio, situacija yra šiek tiek kitokia. Jų nėra vyriausybėje. Jie turi labai mažai ryšių su Briuseliu. Jie turi tik didelę europarlamentarų delegaciją, bet to, toli gražu, nepakanka, kad galėtų daryti įtaką Europos politikai“, – sako ekspertas.
Didžiausias pokytis Europos politikoje gali kilti ne tiesiogiai iš kraštutinės dešinės jėgų Europos Parlamente, o dėl galimos jos įtakos nuosaikiajai dešiniajai Europos Liaudies partijai. Tikėtina, kad pastaroji rinkimuose užsitikrins didžiausią grupę, tačiau daugiau ar mažiau išlaikys dabartinį dydį, o esantys dešinėje – padidins mandatų skaičių.
„Politiniu požiūriu Europos Liaudies partija bus labai jautrioje padėtyje. Nes turės priimti tam tikrus subtilius sprendimus: ar kurti koaliciją su centristinėmis jėgomis ir socialistais – ar, veikiau, pereiti į dešinę ir sudaryti koalicijas su Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija ir net su nacionalistais, o tai juos pastatytų į subtilią padėtį prieš elektoratą“, – atkreipia dėmesį D. Fratescu.
Europos Parlamentui labai pakrypus į dešinę, šie rinkimai nulems ES politikos ateitį daugelyje sričių, ypač, susijusių su jos įsipareigojimais eiti Žaliuoju kursu.
