2011 m. birželį Rusijos gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas ir jo štabo viršininkas Nikolajus Makarovas asmeniškai dalyvavo pasirašant sutartį tarp „Rheinmetall“ ir šalies karinių pajėgų.
Prieš tai Rusijos kariuomenės vadovai Vokietijos kariuomenės (Bundesvero) teritorijoje apžiūrėjo kompleksą, kuris turėjo būti pastatytas ir Mulino mieste – moderniausias kovinio rengimo centras, kuriame lazeriai pakeičia mokomuosius šaudmenis, o kiekvieną mokomųjų dalinių veiksmą iš karto įvertina kompiuteriai, praneša Vokietijos naujienų portalas „Tagesschau“.
Savo interneto svetainėje „Rheinmetall“ džiaugėsi šiuo sandoriu.
„Iki 2014 m. Volgos regione bus sukurta moderniausia pasaulyje treniruočių bazė su imitaciniais mokymais, joje kasmet bus galima apmokyti iki 30 tūkst. karių“, – buvo rašoma „Rheinmetall“ interneto svetainėje.
Vokietijoje veikianti įmonė tikėjosi patekti į didžiulę Rusijos rinką, o „Rheinmetall“ mokymo centras turėjo būti pagrindiniu okupantų kariuomenės modernizavimo elementu, rašo „Tagesschau“. Dar prieš susitariant dėl šio komplekso statybų, 2008 m. Rusijos pajėgos įsiveržė į Sakartvelo teritoriją.
Tiek „Rheinmetall“ ir jos partnerė, Rusijos valstybinė gynybos bendrovė „Oboronservice AG“ skubėjo. Tuometinė konservatorių ir liberalų federalinė vyriausybė skubiai išdavė reikiamas eksporto licencijas, o pats mokymo centras turėjo pradėti veikti 2014 m.
Pateiktas ieškinys
Tačiau, 2014 m. vasarį Rusijos pajėgoms aneksavus Krymą, naujasis Vokietijos ekonomikos ministras Sigmaras Gabrielis sustabdė komponentų tiekimą į Mulino mieste statomą kompleksą.
Dėl šio įvykio „Rheinmetall“ iš Vokietijos vyriausybės pareikalavo 130 mln. eurų kompensacijos. Vienas iš pagrindinių bendrovės argumentų buvo tai, kad ginkluotės sandorį su Rusija stipriai rėmė Vokietijos vyriausybė.
Tačiau iš pradžių gynybos bendrovė pralaimėjo Frankfurto administraciniame teisme ir Heseno administraciniame teisme, kur vyko pagreintas procesas. Nuo to laiko bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, tai patvirtino ir pati „Rheinmetall“.
„WDR Investigativ“ peržiūrėtuose ankščiau įslaptintuose procesiniuose dokumentuose matyti, kad Vokietijos vyriausybė, Bundesveras ir „Rheinmetall“ bendradarbiavo artimai. Be to, šie dokumentai rodo, kad buvo kalbama ne tik apie jau patvirtintą mokymo centrą Mulino mieste, bet apie dar aštuonias mokymo įstaigas, kurių bendra vertė siekė milijardą eurų.
Vokietijos vyriausybės parama
„Rheinmetall“ atstovas spaudai patvirtino tuo metu išsakytus teiginius, rašo „WDR Investigativ“. Tačiau pareiškimuose buvo kalbama tik apie tuo metu su Vokietijos vyriausybe suderintus planavimo aspektus. Atitinkamos sutartys tuo metu dar nebuvo baigtos rengti.
Byloje bendrovės teisininkai taip pat išsamiai įvardija Vokietijos vyriausybės suteiktą paramą. Pagrindinės projekto specifikacijos buvo nustatytos 2009 m. kovo mėn. vykusiame trijų dienų „Vokietijos ir Rusijos ginkluotės komisijos“ posėdyje. Tuo metu Vokietijos gynybos ministerijai vadovavo Franzas-Josefas Jungas, kuris vėliau tapo „Rheinmetall“ stebėtojų tarybos nariu.
2011 m. rugsėjį jo įpėdinis Thomasas de Maiziere'as nuvyko į Maskvą. Be Rusijos gynybos ministro Anatolijaus Serdiukovo, jis susitiko ir su valstybinės ginklų bendrovės „Oboronservice AG“ vadovu.
Maskvoje kalbėdamas spaudai T. de Maiziere'as buvo beveik euforiškas, rašo „Tagesschau“.
„Mūsų santykiai su Rusija nėra geri. Jie yra labai geri! Vokietija suinteresuota į modernią Rusijos kariuomenę, kuri yra gerai valdoma“, – džiūgavo jis.
A. Serdiukovas taip pat entuziastingai kalbėjo apie didžiulį Rusijos ir Vokietijos bendradarbiavimo potencialą.
Ankstyvi įspėjimai
Jau vėliau T. de Maiziere'as „Rheinmetall“ sandorio viešai nekomentavo. Tačiau po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, jis ne kartą tikino, kad šio projekto atžvilgiu visada buvo nusiteikęs labai skeptiškai. Tačiau šis sandoris turėjo daug šalininkų, ypač tarp Bundesvero vadovybės.
Tačiau tuometinis kariuomenės inspektorius Bruno Kasdorfas tai griežtai paneigė.
„Mes turime aiškią politikos viršenybę. Bundesvere nevyksta niekas, kas nėra politiškai pageidautina“, – teigė jis.
Tam tikri skeptiški tonai nuskambėjo tik iš Užsienio reikalų ministerijos. Ten daugiausia nerimo kėlė Baltijos šalių, kurios Rusijos karinę reformą laikė tiesiogine grėsme savo valstybingumui, susirūpinimas.
„Tuo metu mes juos gana stipriai perspėjome“, – šį sandorį prisimena tuometinis Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas.
Tuo metu Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų institutas (SWP) savo tyrime taip pat pabrėžė Rusijos karinės reformos puolamąją orientaciją.
„Pagrindinis Rusijos tikslas buvo įtvirtinti savo dominavimą posovietiniame regione su modernia operatyvine kariuomene“, – aiškino SWP Rusijos ekspertė Margarte Klein.
„Žvelgiant atgal, žinoma, galime sakyti, kad 2008 m. Rusijos puolimą Sakartvele turėjome priimti kaip įspėjimą, – pripažįsta B. Kasdorfas. – Tačiau mes norėjome ištiesti ranką Rusijai ir ją integruoti į Europą.“
Rusų karininkai Vokietijoje
„Rheinmetall“ buvo viena pirmųjų įmonių, kuri Rusijos kariuomenės reformoje įžvelgė milijardų eurų vertės rinką, rašo „Tagesschau“.
Savo ruožtu tuometinė konservatorių ir liberalų vyriausybė ginklų eksporto skatinimą taip pat vertino kaip būdą bendrovei kompensuoti sumažėjusius Vokietijos kariuomenės užsakymus.
Dėl to aplink Mulino kovinio rengimo centrą susiformavo tankus politikos, kariuomenės ir pramonės tinklas. Rusijos generolai buvo dažni svečiai Altmarko mieste. Be to, tuometiniam Vokietijos generaliniam inspektoriui Volkeriui Wiekeriui, likus vos dienai iki pagrindinės sutarties su Rheinmetall pasirašymo, buvo surengta ekskursija Mulino mieste vykusiose statybose.
Tuo tarpu Bundesvere buvo įsteigta speciali karinė patariamoji grupė, su kuria 2013 m. atvyko susipažinti Rusijos karininkai. Vokietijos kariuomenė ne kartą siuntė karius į Muliną, kad jie vietoje supažindintų rusų karius su naujomis technologijomis. „Rheinmetall“ visa tai kruopščiai išvardijo Heseno administraciniam teismui.
Generalinė repeticija
Informaciją patvirtino tuometinis Bundesvero inspektorius Bruno Kasdorfas.
„Visa tai rodo, kad kaltinimas, jog Vakarai tuo metu provokavo Rusiją, yra absurdiškas“, – rėžė jis.
Karininkas primena, kad 2014 m. buvo planuojamos bendros Vokietijos ir Rusijos pratybos. Dėl geografinio artumo su Baltijos šalimis jos taip pat sulaukė griežtos rytinių NATO partnerių kritiko.
Planuojamas pratybas ir Mulino mokymo centro pristatymą staiga nutraukė Rusijos invazija į Krymą, nors „Rheinmetall“ primygtinai reikalavo tęsti eksportą ir santykius su Rusija. Bendrovė aiškino, kad dėl karininio mokymo centro statybos nesukels jokio pavojaus tarp tautų orientuotai užsienio politikai.
Uždraudus reikalingų medžiagų eksportą, kovinio rengimo centrą be trūkstamų komponentų užbaigė Rusijos bendrovė „Oboronservice AG“.
2021 m. rugsėjį Mulino mokymų centre lankėsi Rusijos lyderis Vladimiras Putinas. Jis stebėjo karines pratybas „Zapad 21“, kurias karo ekspertai vertino kaip generalinę repeticiją plataus masto invazijai prieš Ukrainą.
