Tačiau vienas pasiūlymas, kurį dar visai neseniai abiejose Atlanto pusėse buvo atmestas kaip neįmanomas, dabar įgauna rimtą pagreitį ir kelia rimtą įtampą tarp sąjungininkių.
Tai – iki galo konfiskuoti Rusijos valstybei priklausantį turtą, kuris buvo įšaldytas, kai Kremlius prieš dvejus metus pradėjo invaziją į Ukrainą. Toks sprendimas potencialiai atlaisvintų daugiau kaip 250 mlrd. eurų.
Kaip praneša „Politico“, JAV prezidento Joe Bideno administracija šį planą stipriai remia, tačiau nesulaukia paramos iš Europos lyderių Paryžiuje, Berlyne ir Romoje. Vašingtono politikai spaudžia europiečius atsisakyti abejonių dėl šio precedento neturinčio žingsnio, kuris būtų kupinas teisinių, etinių ir politinių sunkumų.
„Niekada anksčiau nebuvo daroma, kad būtų areštuotos šalies atsargos, – sakė „Atlantic Council“ analitikas ir vienas pagrindinių Rusijos įšaldyto turto ekspertų Charlesas Lichfieldas. – Tačiau peržengti ribą, negrįžtamą ribą, kai juos paimate ir atiduodate Ukrainai, nors morališkai tai gali atrodyti teisinga... europiečiai kol kas nesutinka to daryti be tvirtesnio teisinio pagrindo, kuris dar nerastas.“
Vašingtono ryžtas kelia nerimą Europos vyriausybėms, kurios baiminasi, kad toks žingsnis išgąsdintų investuotojus į eurą. Kitos baiminasi, kad Maskva gali imtis atsakomųjų veiksmų, taikydamasi į Europos turtą Rusijoje ir pradėdama kibernetines atakas prieš Vakarų šalis. Kai kurie sako, kad ir koks bjaurus būtų Maskvos elgesys, šalis neturėtų būti verčiama atlyginti nuostolius, kol karas dar tebesitęsia.
JAV problema ta, kad didžioji dalis turto laikoma Belgijoje, o pats Vašingtonas turi tik nedidelę Rusijos turto dalį, todėl bet kokiam konfiskavimo veiksmui reikėtų Europos pritarimo.
ES neplanuoja visiško konfiskavimo
Aukšto rango J. Bideno administracijos pareigūnas, anonimiškai „Politico“ patvirtino, kad tarp JAV ir kai kurių jų sąjungininkių Europoje šiuo klausimu tvyro įtampa.
Europos Komisija nėra pasirengusi neapsiriboti esamu planu, pagal kurį siekiama tik iš įšaldytų lėšų gaunamų pajamų, o ne viso turto konfiskavimo. Rusijos invazijai tęsiantis jau trečius metus, o Ukrainos kariuomenei trūkstant artilerijos amunicijos, Vakarų nesutarimai dėl pagalbos finansavimo Kijevui kilo itin sunkiu metu.
JAV sunkiai sekėsi rasti pinigų, kuriuos galėtų siųsti Ukrainai, o J. Bideno pastangas prastumti 60 mlrd. dolerių paramos Kijevui paketą Kongrese sužlugdė respublikonų įstatymų leidėjai.
Aukšto rango JAV administracijos pareigūnas atmetė kai kurių stebėtojų iškeltą mintį, kad kova Kongrese prisidėjo prie Vašingtono noro visiškai konfiskuoti įšaldytą turtą, ir tvirtino, kad tai buvo planuojama dar iki įstrigimo Kapitolijuje.
„Mes visada tai numatėme Ukrainos atstatymui, nes tai vienintelis būdas realiai patenkinti Ukrainos atstatymo poreikius“, – aiškino J. Bideno administracijos pareigūnas.
Nerimas Europoje
Europos sostinės iš esmės vengia dalyvauti diskusijose. Joms tai pernelyg rizikinga.
Europos Komisija ketina pateikti savo kur kas ribotesnį planą, pagal kurį būtų naudojamas tik iš turto gaunamas pelnas – maždaug 3 mlrd. eurų per metus. Vienos iš G7 šalių pareigūnas „Politico“ atskleidė, kad pajamų naudojimas yra vienintelė svarstoma idėja, nes ji laikoma teisiškai saugesniu variantu. Jie pridūrė, kad Briuselyje nėra jokio noro kalbėti apie konfiskavimą.
„Mes nekalbame apie įšaldyto turto konfiskavimą, – antradienį patvirtino ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. – Kalbama apie pajamas, gaunamas iš šio turto.“
Trys prie G7 stalo sėdinčios ES šalys – Vokietija, Prancūzija ir Italija – nerimauja, kad turto konfiskavimas pakenks euro zonos reputacijai ir gali atgrasyti nuo tarptautinių investicijų.
Dėl pasipriešinimo Europos Komisija atidėjo net ir ribotesnio plano pristatymą.
Iš pradžių Komisija leido suprasti, kad pasiūlymo pateikimo laikas sutaps su Rusijos invazijos į Ukrainą dvejų metų sukaktimi vasario 24 d. Tačiau neoficialus terminas buvo nukeltas, nes valstybių narių sostinės reikalavo daugiau laiko teisinėms ir finansinėms pasekmėms įvertinti.
Nors JAV palankiai įvertino pažangą, jos paragino savo sąjungininkus Europoje veikti greičiau ir ieškoti būdų, kaip nukreipti dėmesį į patį turtą, o ne tik į pajamas.
Pelnas galėtų būti panaudotas karinei įrangai pirkti
Vangiai daroma pažanga kelia tam tikrų nepatogumų Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, kuri su J. Bidenu užmezgė glaudžius ryšius užsienio politikos srityje. Ji, remdamasi savo, kaip Ukrainos rėmėjos, rezultatais, tikisi laimėti antrąją kadenciją vėliau šiais metais.
Praėjusią savaitę jos iš pirmo žvilgsnio improvizuotas pasiūlymas panaudoti iš turto gautą pelną ginklams Kijevui pirkti privertė nustebti Europos vyriausybes ir net jos pačios Komisijos narius, nurodo pareigūnai.
„Atėjo laikas pradėti pokalbį apie netikėto pelno, gauto iš įšaldyto Rusijos turto, panaudojimą bendram karinės įrangos pirkimui Ukrainai“, – praėjusį trečiadienį ES įstatymų leidėjams rėžė U. von der Leyen.
Anksčiau Komisija signalizavo, kad šios pajamos bus įtrauktos į specialų Ukrainai skirtą fondą, kuris negalės būti naudojamas ginklams pirkti.
Europos diplomatai baiminasi, kad vyriausybės, kurios ir taip nenoriai remia Ukrainą, nepritars įšaldyto turto pajamų nukreipimui kariniams tikslams.
Ukraina nori proveržio G7 aukščiausiojo lygio susitikime
Birželio mėn. pietiniame Italijos Apulijos regione planuojamame G7 šalių vadovų aukščiausiojo lygio susitikime laukia įtemptos Europos ir JAV diskusijos.
Prieš susitikimą JAV darys spaudimą savo sąjungininkėms Europoje, kad jos priartėtų prie jų pozicijos, o Ukraina tikisi, kad aukščiausiojo lygio susitikime pavyks pasiekti proveržį.
Gali būti, kad bus rastas vidurio kelias, kuriuo einama toliau nei pagal dabartinį ES planą, bet ne taip toli, kad visi okupantų pinigai būtų konfiskuoti.
