Visoje Europoje kyla nepasitenkinimas, mat iš naujų duomenų matyti, kad Prancūzija tyliai didina mokėjimus Rusijai už dujas, kol šalies prezidentas Emmanuelis Macronas garsiai pasisako kaip vienas iš ištikimiausių Ukrainos gynėjų.
Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Rusijos suskystintų gamtinių dujų tiekimas Prancūzijai išaugo labiau nei bet kuriai kitai ES šaliai, palyginti su praėjusiais metais, rodo analitinio centro „Centre for Research on Energy and Clean Air“ (CREA) išanalizuoti duomenys.
Remiantis gautais duomenimis, nuo metų pradžios Paryžius iš viso sumokėjo Kremliui daugiau kaip 600 mln. eurų už dujų tiekimą, todėl Prancūzija buvo raginama apriboti didėjantį dujų pirkimą.
„Negali būti taip, kad Prancūzija, viena vertus, sako, jog turime būti griežti Rusijai, o kita vertus, moka jai didelius pinigus“, – sakė vienos ES šalies diplomatas, pageidavęs išlikti anonimu.
Paryžius vis aktyviau prekiauja dujomis su Rusija, nors E. Macronas siekė laikytis griežtesnės linijos, remdamas Kijevą, praėjus dvejiems metams po to, kai Maskva pirmą kartą pradėjo plataus masto invaziją į kaimyninę šalį.
Praėjusį mėnesį Prancūzijos prezidentas atsisakė atmesti galimybę siųsti karius į Ukrainą ir paragino sąjungininkus nebūti „bailiais“ ginant Kijevą, tokiu būdu smarkiai nukrypdamas nuo savo ankstesnių raginimų „nežeminti“ Rusijos vadovo Vladimiro Putino.
Prancūzija tvirtina, kad jos perkamos dujos yra būtinos siekiant užtikrinti dujų tiekimą namų ūkiams visoje Europoje ir kad ji yra sudariusi ilgalaikį susitarimą su Rusija, kurio teisiškai sudėtinga atsisakyti. Tačiau kritikai teigė, kad Paryžius galėtų padaryti daugiau, kad sumažintų bloko pirkimus, ir tvirtino, kad jo neveiklumą iš dalies lemia Prancūzijos nacionalinės energetikos bendrovės „TotalEnergies“ priešinimasis.
Visais atvejais importas rodo, kad ES pastangos pažaboti Rusijos pajamas iš iškastinio kuro, kurios sudaro beveik pusę Kremliaus biudžeto, silpnėja, nes Maskva randa vis išradingesnių būdų apeiti galiojančias priemones, o ES sankcijos stringa.
„Tai nelengva tema, – pripažino Prancūzijos energetikos ministerijos pareigūnas. – Jei ir toliau mokėsime už dujas, kurių neimportuojame, nėra prasmės“, turint omenyje ilgalaikes sutartis, kurias pasirašė „TotalEnergies“ ir kurios verčia ją pirkti suskystintas gamtines dujas iš Rusijos.
Prancūzijos išskirtinumas
Praėjus keliems mėnesiams po to, kai 2022 m. Rusija pradėjo plataus masto invaziją prieš Ukrainą, ES pateikė planą, kaip iki 2027 m. nutraukti bloko priklausomybę nuo Maskvos iškastinio kuro importo.
Iki šiol jis iš esmės buvo sėkmingas. Nors kai kurios ES šalys ir toliau iš Rusijos perka branduolinį kurą ir kai kuriuos naftotiekius bei dujas, blokas maždaug dviem trečdaliais sumažino savo priklausomybę nuo Maskvos tiekiamų dujų ir įvedė visuotinį draudimą importuoti anglis ir naftą jūra.
Tačiau panašios pastangos atsisakyti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) buvo nesėkmingos. Nors šis kuras praėjusiais metais sudarė tik penkis procentus ES suvartojamų dujų, ES šalys už jo eksportą Maskvai sumokėjo daugiau kaip 8 mlrd. eurų, teigiama ketvirtadienį paskelbtoje naujoje CREA ataskaitoje.
Prancūzija toli gražu nėra vienintelė kaltininkė. Laivybos duomenys rodo, kad mažiausiai devynios ES šalys ir toliau perka rusiškas suskystintas gamtines dujas. Tačiau Paryžius pirmauja bloke tiek pagal absoliutų 2024 m. importuotą kiekį – iš viso 1,5 mln. tonų – tiek pagal pirkimų padidėjimą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
ES priklausomybė nuo Rusijos suskystintų gamtinių dujų
Belgija, Ispanija ir Nyderlandai – trys didžiausios Maskvos suskystintų gamtinių dujų pirkėjos po Prancūzijos – nurodė, kad pritartų veiksmams, kuriais siekiama sumažinti šių dujų pirkimą, tačiau teigia, kad visi turi veikti kartu, nes kitaip tai bus beprasmiška.
„Vienintelė išeitis – bendras susitarimas, kaip sumažinti arba uždrausti importą, – praėjusį mėnesį ES energetikos ministrų susitikime žurnalistams sakė Ispanijos energetikos ministrė Teresa Ribera. – Mums to reikia kuo greičiau.“
Tame pačiame susitikime Lietuva netgi pasiūlė visiškai uždrausti rusiškų suskystintų gamtinių dujų importą.
Tačiau Paryžius iš esmės nesiėmė jokių veiksmų.
Tiesą sakant, Prancūzijos ekonomikos ministras Bruno Le Maire'as gynė Paryžiaus vykdomus pirkimus. Šį mėnesį įstatymų leidėjams jis teigė, kad Prancūzija turėtų palaipsniui atsisakyti priklausomybės nuo Maskvos tiekiamų dujų, kad būtų išvengta „pernelyg žiauraus poveikio rinkai“ ir kainų šuolių.
Tokia santūri reakcija neįtikina energetikos tyrėjų, kurie skeptiškai vertina teiginius, kad rusiškų dujų atsisakymas sukrėstų rinkas.
Paryžiuje įsikūrusio Jacques Delors instituto energetikos analitikas Phuc-Vinh Nguyen tvirtino, kad Prancūzijos vyriausybė paprasčiausiai „nėra suinteresuota apie tai kalbėti“, nes tai prieštarauja atnaujintam E. Macrono siekiui padėti Ukrainai. „Gėda dėl jų.“
Prancūzijos ekonomikos ministerijos atstovas spaudai „Politico“ pasakojo, kad rusiškų dujų kaina iš dalies padidėjo dėl streikų, kurie praėjusiais metais „smarkiai sutrikdė“ įprastus dujų srautus.
Paryžius taip pat reguliariai aptaria pastangas mažinti Rusijos iškastinio kuro importą su savo ES sąjungininkais, pridūrė atstovas, teigdamas, kad didelis dujų kiekis keliauja per Prancūziją ir padeda aprūpinti kitas šalis, pavyzdžiui, Italiją.
Vyriausybė „nagrinėja alternatyvaus tiekimo galimybes nekeliant pavojaus Europos energetiniam saugumui“, pridūrė atstovas spaudai ir pabrėžė, kad Paryžius pritaria visiškam dujų atsisakymui iki 2027 m.
Visiška blokada?
Tačiau gėdos jausmas nėra vienintelė priežastis, dėl kurios Prancūzija delsia mažinti rusiškų dujų importą.
Prancūzijos energetikos milžinei „TotalEnergies“ priklauso 20 proc. akcijų Jamalo SGD projekte, kuriame veikia suskystinimo gamykla šiaurės vakarų Sibire, kurios kontrolinį akcijų paketą valdo Rusijos privati energetikos įmonė „Novatek“. Pagal ilgalaikę sutartį Prancūzijos įmonė priversta kasmet iki 2032 m. iš gamyklos pirkti mažiausiai 4 mln. tonų suskystintų gamtinių dujų.
Įmonės generalinis direktorius Patrickas Pouyanné yra viešai pavadinęs ES draudimą pirkti rusiškas suskystintas gamtines dujas „nepagrįstu“ iki 2025 ar 2026 m., kai visame pasaulyje, įskaitant JAV, bus pradėti įgyvendinti nauji suskystintų gamtinių dujų projektai.
Energetikos analitikas Phuc-Vinh Nguyen teigė, kad „TotalEnergies“, kaip energetikos milžinė ir viena didžiausių Prancūzijos įmonių, yra labai atidžiai išklausoma vyriausybėje.
Šis abejingumas pastebimas ir kitur.
Nyderlanduose, kur „TotalEnergies“ taip pat yra sudariusi ilgalaikę sutartį su Jamalo SGD, pasak vieno Nyderlandų pareigūno, vyriausybė išsiuntė keletą prašymų, kuriuose prašoma įmonės savanoriškai sumažinti importą nuo 2022 m.
„Jie niekada mums neatsakė“, – tikino pareigūnas.
Bendrovės „TotalEnergies“ atstovas spaudai atsisakė komentuoti diskusijas su Nyderlandų vyriausybe, tačiau portalui „Politico“ patvirtino, kad bendrovė laikosi ES įstatymų ir „nevykdo jokios lobistinės veiklos prieš sankcijas“.
Atstovas taip pat nurodė, kad įmonė nepardavė savo Jamalo SGD akcijų paketo, kad padėtų apsaugoti Europos energijos tiekimą, argumentuodama, kad „pasaulinėje SGD rinkoje pasiūla išlieka ribota“.
Prancūzijos ekonomikos ministerija pareiškė, kad Rusijos suskystintų gamtinių dujų „klausimas nėra susijęs su „TotalEnergies“ sutartimi ar veikla, bet su galimybe ir rizika, kad visai Europos Sąjungai bus įvestos naujos sankcijos“.
Tačiau ekspertai tuo netiki.
Analitikas Phuc-Vinh Nguyen pateikė daugiasluoksnį argumentą. Pirma, egzistuoja alternatyvaus importo galimybės, antra, Prancūzijos pramonė dabar nuo 2022 m. nuolat naudoja mažiau dujų, trečia, nacionalinis dujų saugojimo lygis yra aukštesnis nei pernai. Apskritai tai mažina tiekimo trūkumo riziką.
ES lygmeniu blokas taip pat galėtų pakeisti importą iš Rusijos tiekimu iš tokių vietų kaip JAV, net jei „neatidėliotinas“ suskystintų gamtinių dujų draudimas „galėtų pakelti rinkos kainas“. Apie tai kalbėjo rinkos analizės bendrovės ICIS vyresnioji dujų rinkos analitikė Aura Sabadus.
Neegzistuojanti sėkmė
Diskusijos vyksta tuo metu, kai Europos Komisija, ES vykdomoji institucija, pradeda rengti dar vieną, jau 14-ąjį, sankcijų Rusijai paketą.
Tačiau suskystintos gamtinės dujos greičiausiai nebus įtrauktos į šį paketą, nors to ne kartą prašė Baltijos šalys ir Lenkija. Vengrija istoriškai priešinosi priemonėms dėl dujų, o sankcijoms turi pritarti visos 27 ES narės.
„Abejoju, ar pasieksime vienbalsiškumą šiuo klausimu“, – pripažino vienas aukšto rango Europos Komisijos pareigūnas.
Tačiau ilgalaikės sutartys su Rusijos įmonėmis yra dar vienas sudėtingas klausimas ES.
Šios sutartys dažnai verčia energetikos įmones mokėti už fiksuotą dujų kiekį, net jei jos vis tiek nebeperka fizinių krovinių iš Rusijos, sakė Dougas Woodas, kuris pirmininkauja „Europos energetikos prekybininkų federacijos lobistinės organizacijos“ dujų komitetui.
Vis dėlto D. Woodas sutiko, kad energetikos įmonės galėtų sumažinti Rusijos dujų importą iki šios minimalios ribos.
Arba ES vyriausybės galėtų nustatyti Rusijos suskystintų gamtinių dujų importo kainų lubas, siūloma CREA ataskaitoje. Analizėje nustatyta, kad ES nustačius 17 eurų už megavatvalandę kainos lubas, Maskvos pajamos iš suskystintų gamtinių dujų galėtų sumažėti maždaug trečdaliu, remiantis praėjusių metų duomenimis.
Tačiau iš esmės bet kokiam sprendimui reikės bendro pritarimo bei koordinuotų veiksmų – bent jau iš didžiausių ES importuojančių šalių – kad Rusijos dujų srautai nebūtų tiesiog nukreipti kitu maršrutu, sakė D. Woodas.
Norint tai pasiekti, reikalinga ir Prancūzijos parama.
„Taigi dabar laikui bėgant pamatysime: ar [vis stipresnė Prancūzijos parama Ukrainai] yra pagrįsta retorika, ar tik tušti žodžiai? – sakė ES diplomatas. – Man labai sunku suprasti, kad Prancūzija vis dar tyli. Jie turi ką nors sugalvoti.“
Parengta pagal „Politico“ inf.
