Ši informacija paaiškėjo pirmadienį Malaizijos vyriausybės prašymu tikrinant radiolokatorių duomenis – devynios dienos po to, kai „Malaysia Airlines“ lėktuvas su 239 žmonėmis dingo, sakė aviacijos maršalas Monthonas Suchookornas.
Pareigūno teigimu, nežinomas orlaivis buvo pastebėtas 0 val. 28 min. vietos laiku, (1 val. 28 min. Malaizijos laiku) - šešios minutės po to, kai reisu MH370 skridęs lėktuvas dingo Pietų Kinijos jūroje, pakeitęs skrydžio maršrutą ir pasukęs atgal į pietvakarius, Malaizijos sostinės Kvala Lumpūro link.
Tas laikas atitinka paskutinį lėktuvo duomenų apie aukštį ir koordinates perdavimą 1 val. 21 min. Malaizijos laiku.
Nors signalas buvo nutrūkstantis, vėliau lėktuvą vėl pastebėjo tailandiečių radiolokatorius – sukantį į šiaurę ir pradingstantį virš Andamanų jūros, pridūrė Monthonas Suchookornas.
„Nepatvirtinta, kad tas lėktuvas yra MH370,“, – sakė jis, nenurodęs tikslaus vėlesnių užfiksavimų laiko.
Pilotas ištrynė duomenis
Praėjusį savaitgalį pareigūnai atliko kratas dingusio lėktuvo kapitono 53 metų Zaharie Ahmado Shaho ir antrojo piloto 27 metų Fariqo Hamido namuose.
Iš prabangaus kapitono namo buvo paimtas jo nuosavas skrydžių simuliatorius. Trečiadienį pareigūnai pranešė, kad simuliatoriaus failai buvo ištrinti prieš išvykstant pilotui.
Kol kas tyrėjai vengia kalbėti apie lėktuvo likimą, nors jau yra aišku, kad orlaivis, nepraėjus valandai po pakilimo, pakeitė skrydžio kryptį. Todėl tyrėjai kruopščiai tikrina visų lėktuvu skridusių žmonių biografijas.
Vakar Malaizijos transporto ministras Hishammuddinas Husseinas pranešė, kad dingusiame Malaizijos lėktuve buvusių žmonių biografijų patikrinimas kol kas neatskleidė jokios reikšmingos informacijos.
„Gavome keleivių biografijų patikrinimo duomenis iš visų šalių, išskyrus Ukrainą ir Rusiją“, – per kasdienę trumpą spaudos konferenciją sakė Hishammuddinas Husseinas.
„Kol kas nerasta jokios reikšmingos informacijos apie keleivius“, – nurodė jis.
Dingusiame lėktuve buvo du ukrainiečiai ir vienas rusas.
„Daily Mail“, remdamasis savo šaltiniais, teigė, kad lėktuvas po apsisukimo buvo nuleistas iki 1,5 km aukščio. Tai galėtų patvirtinti pagrobimo versiją, mat pilotai žino: kuo žemiau skrenda lėktuvas, tuo prastesnis radaro signalas.
Be to, vienos Maldyvų salos gyventojai sakė matę žemai skrendantį keleivinį lėktuvą netrukus po „Boeing 777“ dingimo.
Dar viena versija – kad lėktuvas galėjo būti susprogdintas – esą policija tiria, ar bomba negalėjo būti paslėpta vieninteliame orlaivio krovinyje: keturiose tonose Azijoje populiarių vaisių – mangostaninių garcinijų.
Leidinys taip pat skelbia, kad skrydžio krypties pakeitimas buvo iš anksto užprogramuotas kompiuteryje, todėl atkrenta galimybė, jog lėktuvo valdymą būtų perėmęs keleivis.
Kodėl keleiviai nepasinaudojo savo mobiliaisiais telefonais?
Išmaniųjų telefonų ir socialinių tinklų amžiuje kyla klausimas, susijęs su Malaizijos lainerio dingimu: kodėl nei vienas iš keleivių nemėgino susisiekti su artimaisiais, kaip padarė žmonės, buvę lėktuvuose, užgrobtuose teroristų per 2001 metų rugsėjo 11-osios atakas Jungtinėse Valstijose?
Tačiau netgi faktas, kad nebuvo jokių skambučių arba elektroninių laiškų iš žmonių, skridusių oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvu „Boeing 777“, gali pateikti užuominų tyrėjams, mėginantiems išsiaiškinti vieną iš mįslingiausių incidentų šiuolaikinėje aviacijoje.
Tai gali rodyti, jog lėktuvas skrido per aukštai arba buvo virš vandens, arba kad keleiviai buvo praradę sąmonę - galbūt dėl sumažėjusio slėgio salone.
Pasak ekspertų, 239 žmonių, buvusių reiso MH370 laineryje, galimybės pasinaudoti mobiliaisiais įrenginiais būtų buvusios didesnės, jeigu lėktuvas būtų skridęs arčiau mobiliojo ryšio tinklų žemėje.
Daugelis skeptiškai vertina galimybes, kad keleiviai arba įgulos nariai vargu ar galėjo paskambinti mobiliaisiais telefonais iš lėktuvo, skrendančio dideliu greičiu, o juo labiau - dideliame aukštyje.
Kad būtų galima pasinaudoti mobiliuoju telefonu, jis turi būti užmezgęs ryšį, vadinamą „pasisveikinimu“, su mobiliojo ryšio stotimis ant žemės. Tam reikalingas pakankamai stiprus retransliacijos bokšto ir paties telefono signalas.
„Teoriškai 23 tūkst. pėdų (7 kilometrai) ir 45 tūkst. pėdų (14 kilometrų) yra atstumai, per kuriuos gali veikti antžeminis mobilusis tinklas“, - sakė Singapūre dirbantis telekomunikacijų konsultantas Koh Chee Koonas (Ko Či Kunas), turėdamas omenyje nepatvirtintus pranešimus apie skrydžio aukščio pokyčius po to, kai lėktuvas dingo iš radarų ekranų.
Tačiau žinant, kad įprastų mobiliųjų telefonų siunčiamų signalų stiprumas labai ribotas, o lainerio korpusas juos dar labiau susilpnina, galimybė „mobiliajam telefonui užmegzti pakankamai stiprų ir kokybišką kontaktą su mobiliojo ryšio tinklu būtų laimės dalykas“, pridūrė Koh Chee Koonas.
Ekspertai pažymi, kad per rugsėjo 11-osios atakas lėktuvai skrido gana žemai ir virš teritorijų, kuriose mobiliojo ryšio skvarba gana didelė.
Tačiau manoma, jog daugeliu atvejų žmonės skambindavo iš lainerių krėsluose įrengtų telefonų, o ne iš mobiliųjų įrenginių.
Pastaruoju metu kai kurios oro bendrovės įdiegė technologijas, leidžiančias skambinti mobiliaisiais telefonais, naudojantis lėktuvuose įrengtomis mobiliojo ryšio bazinėmis stotimis, tačiau „Malaysia Airlines“ nurodė, kad dingusiame laineryje tokios stoties nebuvo.
Nesant tokios technologijos, mobiliuoju ryšiu praktiškai neįmanoma naudotis, lėktuvui skrendant didesniame nei 500 metrų aukštyje - ir jis turi būti netoli nuo mobiliojo ryšio bokšto, sako IT mokslų profesorius emeritas A.K.Dewdney (A.K.Diudnis) iš Vakarų Ontarijos universiteto Kanadoje.
„Tikriausiai joks mobilusis telefonas neveiktų lėktuve, skrendančiame toli vandenyne - net jeigu jis skristų žemai virš vandens“, - aiškino akademikas.
„Įprastame kreiseriniame aukštyje jok mobilusis telefonas tikriausiai negalėtų užmegzti ryšio su žeme, nes jis bet kokių atveju būtų už bokštų tinklo pasiekiamumo ribų“, - pridūrė A.K.Dewdney, po rugsėjo 11-osios atakų atlikęs eksperimentus, kurias siekė patikrinti galimybę paskambinti mobiliuoju telefonu iš skrendančio lėktuvo.
„Malaysia Airlines“ generalinis direktorius Ahmadas Jauhari Yahya pirmadienį sakė, jog nėra jokių įrodymų, kad lėktuve buvę žmonės mėgino paskambinti, tačiau pridūrė, jog dar reikia patikrinti „milijonus įrašų“.
Dar mįslingesni atrodo Kinijos žiniasklaidos pranešimai, esą dingusio lainerio keleivių artimieji girdėjo šaukimo signalus, mėgindami jiems prisiskambinti.
Tačiau ekspertai sako, jog šis faktas nebūtinai reiškia, jog keleivių telefonai tuo metu dar veikė.
Net jeigu niekas ir buvusių lėktuve nemėgino paskambinti, įrašai apie mobiliųjų telefonų „pasisveikinimo“ kontaktus gali suteikti duomenų apie lainerio maršrutą po to, kai jis dingo.
Nors daugelis telefonų tikriausiai buvo išjungti, kaip reikalauja skrydžių taisyklės, kai kurie žmonės galėjo užmiršti deaktyvuoti savo prietaisus.
Tačiau mėginant atsekti tokius „pasisveikinimu“, tyrėjams tektų išsiaiškinti keleivių mobiliųjų telefonų unikalius identifikacijos numerius, taip pat prisijungimo duomenų įrašus iš mobiliojo ryšio bendrovių, kurių tinklai veikia teritorijose, virš kurių galėjo praskristi tas laineris. Kai kuriose iš to regiono šalių, tokiose kaip Mianmaras, mobiliojo ryšio tinklai vis dar menkai išvystyti.
Manoma, kad lėktuvui dingus iš civilinių radarų ekranų, jis pakeitė kryptį ir praskrido virš Malakos pusiasalio, todėl galėjo kirsti teritorijas, kuriose veikia mobilusis ryšys.
Vėliau tikimybė, kad laineryje buvę mobilieji įrenginiai užmezgė kontaktą su mobiliojo ryšio tinklais turėjo priklausyti nuo atstumo, skiriančio lainerį ir ryšio bokštus.
„Policija visuomet gali atsekti mobiliųjų telefonų buvimo vietą pagal paskutinį skambutį“, - sakė JAV technologijų tyrimų bendrovės „Gartner“ analitikas Kenas Dulaney (Kenas Diulanis).
Tačiau jis pažymėjo, jog tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu tie prietaisai yra ryšio zonoje.
„Jeigu jie ne ryšio zonoje, tuomet niekas nieko negali padaryti“, - sakė ekspertas.
