Pirmadienį Malaizijos premjero pasakyti žodžiai, kad kovo 8-ąją dingęs „Malaysia Airlines“ lėktuvas, kuriuo skrido 239 žmonės, sudužo atokioje Indijos vandenyno vietoje ir žuvo visi keleiviai, sukėlė tikrą audrą.
Lėktuvu skridusių 153 Kinijos piliečių artimieji, nepaisydami galiojančių draudimų, surengė žygį prie Malaizijos ambasados, kad jiems būtų pateikti įrodymai apie lėktuvo katastrofą.
Plakatais nešini vienodais marškinėliais vilkintys protestuotojai į ambasados pastatą mėtė butelius su vandeniu, reikalavo susitikimo su ambasadoriumi ir susirėmė su policija.
„Jeigu ką nors rasite, gerai, mes susitaikysime.
Bet dabar – nieko, vien tik duomenys, vien tik analizė“, – piktinosi vienas artimųjų.
Galutinai niekas neaišku
Malaizijos premjeras Najibas Razakas teigė, kad išvados apie lėktuvo pražūtį buvo padarytos remiantis Jungtinėje Karalystėje veikiančios palydovinės telekomunikacijos įmonės „Inmarsat“ palydovų duomenų analize. Taip pat – informacija, kurią suteikė šios šalies orlaivių avarijų tyrimų filialas.
Buvo atsižvelgta ir į tai, jog galimas „Boeing 777-200“ nuolaužas maždaug 2,5 tūkst. kilometrų nuo vakarinių Australijos krantų užfiksavo Kinijos, Australijos ir Prancūzijos žvalgybiniai palydovai.
Bet „Inmarsat“ viceprezidentas Chrisas McLaughlinas nebuvo toks įsitikinęs savo teisumu kaip Malaizijos vyriausybė.
„Labiausiai tikėtina, kad lėktuvas pasuko į pietus ir baigė kelionę ten, kur jo dabar ieškoma. Tačiau, žinoma, galutinai niekas neaišku“, – sakė jis.
Ieško ne adatos, o kupetos
Malaizijos pareigūnai antradienį taip pat pranešė, jog orlaivio paieškos vadinamajame šiauriniame koridoriuje, kuris driekiasi per Azijos žemyninę dalį, nutrauktos.
Tad lėktuvai ir laivai nuolaužų ieško „tik“ 870 tūkst. kvadratinių kilometrų plote.
Į numanomą katastrofos vietą išsiųstos JAV, Kinijos, Japonijos, Australijos, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos transporto priemonės.
„Mes ieškome ne adatos šieno kupetoje. Kol kas bandome nustatyti, kur ta kupeta yra“, – vakar pareiškė Australijos ginkluotųjų pajėgų vado pavaduotojas Markas Binskinas.
Mįslės gali ir neįminti
Specialistų teigimu, net viena lėktuvo nuolauža šioje istorijoje būtų proveržis. Tokiu atveju būtų galima apskaičiuoti, kaip srovės ją nešė nuo katastrofos vietos, ir aptikti lėktuvą.
Dar viena viltis – lėktuvo juodųjų dėžių signalai. Jie aktyvinami nuo sąlyčio su vandeniu ir yra siunčiami mažiausiai 30 dienų, kol išsikrauna baterija. Tiesa, ji gali veikti ir iki 15 dienų ilgiau.
JAV karinės jūrų pajėgos šiandien turėtų pristatyti į Australiją juodosios dėžės signalo lokatorių. Jis bus prikabintas prie Australijos karo laivo, kuris temps jį į tikėtiną katastrofos vietą. Laivas ją turėtų pasiekti balandžio 5-ąją. Tai reiškia, kad paieškoms liks nedaug laiko.
Tačiau net ir itin jautrių hidrolokatorių galimybės yra ribotos: jie gali užfiksuoti signalus, esančius maždaug 6 km gylyje.
Indijos vandenyno dugnas ten, kur ieškoma lėktuvo, primena Alpių reljefą – gylis svyruoja nuo 1,15 km iki 7 km. Be to, šiltos ar šaltos vandens srovės gali iškreipti signalą.
Bet net jei juodosios dėžės bus surastos – jos lėktuve būna dvi: pilotų kabinos pokalbių įrašas ir skrydžio duomenų įrašas, – nebūtinai atskleis, kas įvyko.
Mat garsus pilotų kabinoje fiksuojantis prietaisas išsaugo tiktai dviejų paskutinių valandų pokalbius.
Lėktuvas sudužo Indijos vandenyne?
