Australijos gynybos laivas „Ocean Shield“ signalą užfiksavo dukart. Pirmą signalą pavyko išlaikyti dvi valandas ir 20 minučių prieš jam dingstant. Tada laivui apsigręžus buvo užfiksuotas dar vienas signalas, su kuriuo ryšys nenutrūko 13 minučių.
Paieškų operacijas koordinuojančios Australijos agentūros vadovas buvęs vyriausiasis aviacijos maršalas Angusas Houstonas teigė, jog tai yra „daugiausia vilties žadinanti žinia“ iki šiol.
Tačiau pareigūnas pažymėjo, jog reikia daugiau informacijos: „Mes dar neradome lėktuvo ir dar reikia naujienos patvirtinimo“.
Dar reikia nustatyti signalų šaltinio vietą, pažymėjo A.Houstonas. Signalas užfiksuotas 4 kilometrų ir 500 metrų gylyje. Tačiau tai viršija „Ocean Shield“ povandeninio autonominio prietaiso „Bluefin 21“ galimybes.
„Gali prireikti kelių dienų norint nustatyti, ar galima patvirtini, jog šie signalai sutampa su reisu MH370 skridusio lėktuvo signalais“, – teigė A.Houstonas.
Kovo pradžioje dingusio 370 reiso orlaivio jau beveik mėnesį ieško kelių šalių gelbėtojai.
Australijos karinių jūrų pajėgų laivas „Ocean Shield“, kuriame yra sumontuotas Amerikos atsiųstas juodųjų dėžių detektorius, penktadienį pradėjo naršyti teritoriją Indijos vandenyne, ieškodamas dingusio oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH370 lainerio.
Tačiau šios operacijos vadovas perspėjo, kad to lėktuvo skrydžio duomenų įrašymo įrenginių signalai gali greitai nutilti.
„Ocean Shield“ naudoja velkamą signalų lokatorių, galintį aptikti signalus iš dingusios lainerio juodosios dėžės.
Dar 14 lėktuvų skraido virš paieškų teritorijos atokioje Indijos vandenyno dalyje, tikėdamiesi rasti užuominų, kur gali būti lainerio nuolaužos.
Kovo 8-ąją dingęs lėktuvas „Boeing 777“, skraidinantis 239 žmones. Jis dingo pakeliui iš Kvala Lumpūro į Pekiną, suglumindamas aviacijos ekspertus ir išprovokuodamas kritiką dėl Malaizijos pareigūnų nesugebėjimo paaiškinti, kaip galėjo pranykti tas didžiulis orlaivis.
Per didžiulę paieškų operaciją iki šiol nebuvo rasta jokių to lėktuvo nuolaužų. Kad juodųjų dėžių paieškos būtų veiksmingos, reikia nustatyti bent apytikrę vietą, kur nukrito laineris.
Prašo vertinti atsargiai
Pasak A.Houstono, vienas kontaktas tęsėsi 2 val. 20 min., o kitas – 13 minučių.
„Per (antrąjį) epizodą buvo girdimi du aiškūs pyptelėjimai, – sakė A.Houstonas. – Reikšminga, kad jie atitinka signalus tiek iš skrydžio duomenų registravimo prietaiso, tiek iš pilotų kabinos pokalbių įrašymo prietaiso“.
„Tai daugiausiai vilčių teikiantis siūlo galas ir tikriausiai pati geriausia informacija, kurią esame gavę per šias paieškas, – sakė buvęs oro pajėgų vadas. – Dabar esame labai gerai apibrėžtoje paieškų teritorijoje, kaip tikimės, pagaliau suteiksiančioje informacijos, kurios mums reikia, kad galėtume pasakyti, jog MH370 (reiso lėktuvas) pateko į vandenį būtent ten.“
Sekmadienį operacijos buvo sutelktos pietinėje paieškų zonos dalyje, kai patikslinti palydoviniai duomenys parodė, jog lėktuvas tikriausiai nukrito tame regione, esančiame daugiau kaip už tūkstančio kilometrų į pietus nuo planuoto lainerio maršruto.
Malaizijos tarnybos sutelkė dėmesį, tirdamos versijas, jog lėktuvas pakeitė kursą dėl užgrobimo, diversijos, sutrikusios psichikos keleivių arba įgulos narių veiksmų. Tačiau kol kas neturima jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti tas prielaidas.
Iki šiol neradus lėktuvo nuolaužų, juodųjų dėžių arba kokių nors kitų konkrečių įrodymų, lėktuve buvusių žmonių, daugiausiai Kinijos piliečių, artimieji priversti toliau neramiai laukti informacijos.
A.Houstonas paragino atsargiai vertinti naujausią informaciją, atsižvelgiant, kad į ją jautriai reaguoja dingusių keleivių šeimos.
„Gali prireikti kelių dienos, kol gausime informacijos, pagal kurią galėtume nustatyti, ar tie aptikti (signalai) tikrai sklinda iš MH370, – pridūrė jis. – Dirbant labai didelėse vandenyno gelmėse, niekas nevyksta greitai.“
„Ocean Shield“ naudoja tempiamą signalų lokatorių, kurį paskolino JAV karinės jūrų pajėgos. Australijos laivas ir Didžiosios Britanijos karinių jūrų pajėgų laivas „Echo“ užfiksavo tuos signalus, žvalgydami vandenyną 240 kilometrų ilgio ruože ir artėdami vienas prie kito.
A.Houstono vadovaujamas Jungtinis agentūrų koordinavimo centras (JACC) pranešė, kad paieškų teritoriją, esančią už maždaug 2 000 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Perto, naršo devyni kariniai ir trys civiliniai lėktuvai bei 14 laivų.
Naujausi akustiniai signalai buvo užfiksuoti po to, kai Kinijos laivas „Haixun 01“ pagavo du signalus kitoje vietoje, esančioje už maždaug 300 jūrmylių (556 kilometrų). Pareigūnai nurodė, kad tų signalų dažnis atitinka juodųjų dėžių skleidžiamus impulsus.
Australijos pareigūnai sakė, kad „Haixun 01“ tuos signalus užfiksavo du kartus: penktadienį buvo pagautas silpnas signalas, o šeštadienį netoli tos vietos buvo užmegztas antras kontaktas, kuris truko apie pusantros minutės.
A.Houstonas sakė, kad „Haixun 01“ plaukiojo teritorijoje, kurioje vandenyno gylis yra apie 4,5 kilometro, todėl „bet kokia iškėlimo operacija bus neįtikėtinai sunki ir daug reikalaujanti, taip pat truks ilgą laiką“, jeigu lėktuvo nuolaužos būtų rastos.
Jis priminė, kad Prancūzijos oro bendrovės „Air France“ 447-ojo reiso lėktuvo, 2009 metais nukritusio į Atlanto vandenyną, juodosios dėžės buvo surastos tik po dvejų metų, nors lėktuvo nuolaužas pavyko aptikti gana greitai.
„Iš esmės visas buvo padaryta iki šiol neradus jokių nuolaužų, todėl manau, jog tai išties nepaprasta. Norėčiau, kad dabar rastume kokių nors nuolaužų“, – pridūrė A.Houstonas.
