Praėjus lygiai mėnesiui po to, kai dingo lėktuvas „Boeing 777“, kuriame buvo 239 žmonės, lieka vis mažiau vilčių užfiksuoti daugiau signalų, skleidžiamų lainerio juodųjų dėžių, kurių avarinių akumuliatorių energija tikriausiai baigia išsekti.
Australijos laivas „Ocean Shield“ anksčiau pagavo signalų, atitinkančių juodųjų dėžių akustinių švyturių impulsus, kurie padidino viltis, jog artimiausiu laiku ieškotojai galės pasiųsti kibernetinį povandeninį aparatą ieškoti nuolaužų.
Tačiau paieškų vadovas Angusas Houstonas paaiškino, kad pranešimai apie užfiksuotus signalus yra jaudinama naujiena, tačiau reikia surinkti daugiau informacijos, kad būtų galima pradėti naršyti vandenyno dugną.
„Turime tęsti paieškas dar kelias dienas, kol neliks absoliučiai jokių abejonių, jog siųstuvo akumuliatoriai išsikrovė, – nurodė jis. – Kol nesustabdysime akustinio švyturio paieškų, povandeninio aparato nesiųsime.“
Operacijos koordinatorius sakė, kad nebuvo užfiksuota daugiau signalų, tęsiant paieškas atokioje vandenyno teritorijoje į vakarus nuo Australijos. kurie padėtų tiksliau nustatyti, kur galėjo sudužti oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvas.
Tas laineris dingo kovo 8-ąją pakeliui iš Kvala Lumpūro į Pekiną. Ieškotojai dabar sutelkė dėmesį į 600 kilometrų ilgio ruožą atokioje Indijos vandenyno dalyje.
A.Houstonas nurodė, kad artėja laikas, kai „Ocean Shield“, kruopščiai šukavęs tą teritoriją, mėgindamas pagauti daugiau signalų, nuleis į vandenį nardantį robotą „Bluefin 21“.
Antradienį jis patikslino, kad 5 m ilgio povandeninis aparatas, kuriame įtaisytas sonaras, nebus nuleistas į vandenį, jeigu nebus aptikta daugiau impulsų.
„Jeigu nuleistume jį dabar ir pradėtume vizualines paieškas, tam prireiktų daugybės dienų, nes naršyti vandenyno dugną yra labai lėtas ir varginantis darbas“, – aiškino A.Houstonas.
MH370 keleivių šeimos Pekine mėnesio sukaktį nuo lainerio dingimo antradienį pažymėjo raudodami per atminimo ceremoniją, degindami žvakeles ir beviltiškai mėgindami paguosti vieni kitus, toliau laukdami žinių iš Indijos vandenyno.
Kinijos piliečiai sudarė apie du trečdalius tame lėktuve buvusių žmonių.
Numanomoje katastrofos vietoje vandenyno gylis yra apie 4,5 kilometro. Tai yra didžiausias gylis, kokiame gali būti panaudotas „Bluefin-21“, pritaikytas paieškų operacijoms vandenynų gelmėse ir galintis nešti vaizdo kameras.
„Ocean Shield“, užfiksavęs dvi impulsų serijas, iš kurių viena truko 2 val. 20 min., o kita – 13 min., dabar tyrinėja nustatytos paieškų zonos šiaurinę dalį.
Kinijos laivas „Haixun 01“, kuris taip pat pranešė pagavęs akustinių signalų, dirba tos zonos pietinėje dalyje kartu su Didžiosios Britanijos laivu „HMS Echo“.
Tų signalų dar tikimasi išgirsti, nors dviejų dingusio lainerio juodųjų dėžių akustinių švyturių akumuliatorių energijos tikriausiai pakako tik 30 parų.
Juodosios dėžės nebūtinai pateiks atsakymų
Prieš mėnesį dingusio „Malaysia Airlines“ lėktuvo paieškose pasiektas iki šiol didžiausias proveržis, į kurį tyrėjai deda daug vilčių, – galimai užfiksuoti orlaivio juodųjų dėžių signalai. Bet ką tai keičia?
Tarptautinė paieškų operacija, kurioje dalyvauja laivai ir lėktuvai, tikriausiai vykdoma labai arti tos vietos, kur greičiausiai dingo Malaizijos lėktuvas „Boeing 777“, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis BBC ir „Reuters“ informacija.
Tokios kalbos apie paieškose pasiektą proveržį užvirė po to, kai Australijos karinių jūrų pajėgų laivas „Ocean Shield“ užfiksavo iš Indijos vandenyno gelmių sklindančius povandeninius akustinius signalus, panašius į tuos, kuriuos skleidžia lėktuvo juodosios dėžės.
Pirmąkart prie laivo pritvirtintas lokatorius signalą buvo pagavęs dviem valandoms 20-iai minučių, po to jį prarado. Tada „Ocean Shield“ apsisuko ir vėl signalą pagavo 13-ai minučių.
Specialistas pabrėžė, kad informaciją dar reikia patikrinti, o tam prireiks ne vienos dienos. Tokių darbų nepaskubinsi. Jei lėktuvo nuolaužos ir būtų rastos, jų iškėlimo operacija būtų sunki ir truktų ilgą laiką.
Pavyzdžiui, Prancūzijos oro bendrovės „Air France“ 447-ojo reiso lėktuvo, 2009 metais nukritusio į Atlanto vandenyną, juodosios dėžės buvo surastos tik po dvejų metų, nors lėktuvo nuolaužas pavyko aptikti gana greitai.
Bet ir juodosios dėžės, kurios lėktuve būna dvi – pilotų kabinos pokalbių įrašas ir skrydžio duomenų įrašas, kartais irgi nesuteikia norimų atsakymų. Mat garsus pilotų kabinoje fiksuojantis prietaisas išsaugo tik dviejų paskutinių valandų pokalbius.
Minėto „Air France“ skrydžio pokalbių įrašas parodė, koks chaosas pilotų kabinoje tvyrojo gerokai prieš tragediją.
Žinoma, didelė tikimybė, jog rastas įrašas padėtų tyrėjams išsiaiškinti, ar lėktuvas buvo užgrobtas, ar sugedo.
Kita vertus, buvęs „Boeing 777“ pilotas Steve’as Buzdyganas sako, kad labai daug naudingos informacijos gali suteikti skrydžio duomenų įrašas.
Naudojantis juo galima beveik atkurti skrydžio kelią.
Tyrėjų dėmesį atkreipę signalai Indijos vandenyne užfiksuoti baigiantis 30 parų terminui, per kurį turėtų pakakti energijos akumuliatoriuje, maitinančiame akustinį švyturį juodojoje orlaivio dėžėje. Tiesa, akumuliatorius gali veikti ir iki 15 dienų ilgiau.
Po „Air France“ katastrofos nurodyta, jog lėktuvų juodųjų dėžių signalas turi būti skleidžiamas 90 dienų, kad tyrėjai turėtų daugiau laiko jų ieškoti. Kai kurių lėktuvų prietaisai nuo tada buvo pakeisti, bet to nebuvo padaryta su dingusiu „Boeing 777“, kuris buvo seniau pagamintas.
Jeigu juodosios dėžės nebeskleidžia signalo, specialistai jų ieško naudodamiesi kitomis technologijomis, pavyzdžiui, magnetiniais prietaisais.
Maždaug batų dėžės dydžio juodosios dėžės, kurios vandenyje greitai nuskęsta, iš tiesų yra ne juodos, o oranžinės spalvos, kad gelbėtojams būtų paprasčiau jas pamatyti. Tačiau vidury vandenyno ir šią spalvą pastebėti nelengva.
