Savaitgalis dviem Balkanų tautoms – bosniams ir serbams – tapo istorinis. Tris dienas be paliovos pylusios liūtys yra didžiausios per 120 metų – būtent prieš tiek laiko čia buvo pradėtas fiksuoti kritulių kiekis, rašo „Lietuvos rytas", remdamasis AP ir BBC.
Stichijos pasekmės jau dabar vadinamos katastrofiškomis – per tragiškus incidentus kalnuotame Europos regione žuvo mažiausiai 35 žmonės, o dešimtys tūkstančių buvo priversti evakuotis.
„Viską palikau – galvijus ir visa kita. Nežinau, ką daryti. Džiaugiuosi, kad vis tiek neilgai gyvensiu“, – lingavo galvą 72 metų Bosnijos ir Hercegovinos gyventojas Anto Zuparičius, kai jo namą sugriovė purvo nuošliauža.
Vyras gyveno šalies šiaurėje, kur stichija smogė stipriausiai – užtvindė beveik trečdalį valstybės teritorijos. Vanduo ir purvo nuošliaužos čia griovė namus, ardė kelius, geležinkelio linijas.
Iš viso Balkanuose per savaitgalį nuslinko daugiau nei 3 tūkst. nuošliaužų – apie 2,1 tūkst. Bosnijoje ir maždaug 1 tūkst. Serbijoje.
Bosnijos šiaurėje purvo nuošliauža palaidojo ir dviejų mažamečių tėvo Mesano Ikanovičiaus ką tik įsigytą namą. Vyras pasakojo, kad jo šeima tiesiog ištrūko iš mirties nagų, mat jis su savo 7-mete dukra ir 4 metų sūnumi iš namo išėjo likus 10 minučių iki jo griūties.
„Esu benamis. Nieko neturiu, net dantų krapštuko, – skundėsi M.Ikanovičius, į namą, pirktą už paskolą, persikėlęs vos prieš metus. – Kur dabar eisiu? Kur mes gyvensime?“
Tačiau Bosnijos valdžiai dabar galvą skaudės ne tik dėl tūkstančių benamių likimo.
Liūtys čia išplovė dalį minų, likusių po 1992–1995 metų Bosnijos karo.
Apie 1,2 milijono sprogmenų glūdėjo perspėjamaisiais ženklais sužymėtose vietose. Tokių yra beveik 10 tūkstančių.
Daugelyje tų vietų potvynis nunešė ženklus, sukeldamas pavojų aplinkinių vietovių gyventojams.
Bet grėsmė kyla ne tik jiems. Anot ekspertų, milžiniškos vandens masės išplauti sprogmenys kelia grėsmę pusei Pietryčių Europos.
Tuo metu stichijos niokojamoje Serbijoje labiausiai nerimaujama dėl pagrindinės šalies šiluminės elektrinės, kuri elektros energija aprūpina trečdalį šalies. Nuo Nikolos Teslos elektrinės tiekiamos elektros yra priklausoma Serbijos sostinė Belgradas.
Liūtys dalį elektrinės paskandino po vandeniu – kompanijos darbuotojai savaitgalį bandė ją gelbėti karštligiškai statydami smėlio maišų pylimus.
Vanduo užpylė ir netoliese esančią anglių kasyklą, kuri aprūpina elektrinę kuru.
Serbai apskaičiavo, kad vien kasyklai stichija pridarė 100 mln. eurų nuostolių.
Nors tikimasi, kad vanduo artimiausiu metu nuslūgs, Bosnijoje ir Serbijoje padėtis tokia, kad šalys priverstos prašyti tarptautinės pagalbos. Evakuoti žmones nuo namų stogų iš potvynio zonų padeda Europos Sąjungos, Rusijos ir JAV sraigtasparniai.
