Pirmiesiems iš evakuotų gyventojų buvo leista grįžti į namus. Jie yra tarp 150 tūkst. žmonių, kurie turėjo bėgti dėl Savos upės potvynių Bosnijoje, Serbijoje ir Kroatijoje.
Didžiausi per daugiau kaip 100 metų Balkanų potvyniai pareikalavo 51 gyvybės, bet šis skaičius dar gali didėti, jeigu daugiau lavonų bus rasta namuose ir ūkiuose, kuriuos buvo užliejęs vanduo ar nuošliaužų purvas.
Purvinas vanduo vis dar yra užliejęs didelius dirbamosios žemės plotus, didelės teritorijos yra likusios be elektros, daug vietovių dar sunku pasiekti. Tuos gyventojus, kuriems buvo leista grįžti, pasitiko nuniokojimo vaizdai ir nepakeliamas dvokas.
„Mums reikia tarptautinės pagalbos. Vien šiuo pirmuoju etapu žmonėms reikia drabužių ir maisto“, – sakė Bosnijos Serbų respublikos parlamento pirmininkas Igoris Radojičičius.
„Daug žmonių nebeturės namų“, – pridūrė jis.
Potvyniai paveikė daugiau kaip 1,6 mln. žmonių visuose Balkanuose, ketvirtadalis iš 3,8 mln. Bosnijos gyventojų neturi švaraus geriamojo vandens.
Kroatijoje, kuri nukentėjo ne taip smarkiai, potvyniai paveikė 38 tūkst. žmonių, buvo sunaikinta maždaug 2 tūkst. namų ir 199 ūkiai.
Oro temperatūrai artėjant prie 30 laipsnių pagal Celsijų, didelis iššūkis lieka nuskendusių gyvulių gaišenų surinkimas.
Vien Serbijoje jau surinkta maždaug 200 t gaišenų, pranešė Žemės ūkio ministerija. Be to, sveikatos apsaugos pareigūnai purškia chemikalus siekdami užkirsti kelią uodų antplūdžiui.
Bosnijoje darbus komplikuoja tai, kad potvynio vandenys ir nuošliaužos galėjo į kitas vietas nunešti kai kurias iš 120 tūkst. mirtinai pavojingų minų, likusių po Jugoslavijos 10-ojo dešimtmečio karų.
Antradienį viena tokia mina sprogo Šiaurės Bosnijoje, bet niekas nebuvo sužeistas, pranešė nacionalinis Minų likvidavimo centras.
Bosnijos pareigūnai apskaičiavo, kad šalyje galėjo būti padaryta žalos už šimtus milijonų eurų, o Kroatijoje vien žemės ūkiui padaryta žala tikriausiai bus mažiausiai 30 mln. eurų.
