90-metė N.Gordimer dar būdama gyva buvo vadinama literatūros legenda - ji savo kūriniuose harmoniškai susiedavo politines temas, literatūrinius reikalavimus ir kalbinę estetiką. Rašytojos knygos buvo išverstos į daugelį pasaulio kalbų ir sulaukė gausybės apdovanojimų.
N.Gordimer gimė 1923 m. lapkričio 20 d. Springse, Transvalyje (Pietų Afrikos Respublika), žydų emigrantų šeimoje (tėvas kilęs iš Lietuvos, motina iš Londono). Baigusi mokyklą moterų vienuolyne, ji mokslus tęsė Vitvatersrando universitete. Rašyti pradėjo dešimties, o penkiolikos metų išspausdino savo novelę „Vėl ateiti rytoj“ žurnale „Forum“.
Savo kūriniuose N.Gordimer daugiausia dėmesio skyrė apartheido sistemai, jos pragaištingam poveikiui ir baltiesiems, ir juodiesiems (romanai „Svetimšalių žemė“, 1958 m., „Garbės svečias“, 1970 m.). Rašytojos meninė kalba paprasta, sentimentali. Kūriniuose ji siūlo išeitį iš susidariusios situacijos – vaduotis iš provincialaus ribotumo.
Kova už žmogaus teises ir laisves rašytoją labai išgarsino. Netrukus ji gavo Nelės Sachs bei „Grand Aigle d’Or“ premijas, o 1991 m. – Nobelio literatūros premiją.
