Savaitgalį viename svarbiausių pasaulinių oro susisiekimo taškų, Londono Gatviko oro uoste, paniką sukėlė 72 metų moteris. Iš Siera Leonės atskridusi moteris gausiai prakaitavo, vėmė ir galiausiai apalpo. Ji mirė.
Nenuostabu, kad specialiosios tarnybos reagavo taip, kaip dauguma keliautojų nebent yra matę Holivudo filmuose, – medikai su apsauginiais kostiumais aptvėrė teritoriją, kur apalpo moteris, lėktuvas, kuriuo ji skrido, pateko į karantino zoną. O bet kokį kontaktą su moterimi turėję asmenys buvo atsekti ir ištirti, ar neužsikrėtę Ebolos virusu.
Mirė jau šimtai
Ši pavojinga Siera Leonėje ir kitose Vakarų Afrikos šalyse siaučianti liga – pavojinga epidemija, kuri kelia grėsmę žmonių gyvybei. Nuo vasario, kai Gvinėjoje pastebėtas protrūkis, mirė mažiausiai 826 žmonės.
Užsikrėtusiųjų mirštamumas siekia 60 proc., nors, kai kai kurių medikų duomenimis, nelygu Ebolos viruso atmaina, paplitimo erdvė bei kitokie veiksniai, gali būti ir 90 proc.
Tik vėliau paaiškėjo, kad panika Gatvike kilo be reikalo – ištyrus moters palaikus paaiškėjo, kad Ebolos virusu ji nebuvo užsikrėtusi, nors simptomai ir buvo panašūs.
Dar daugiau nerimo sukėlė kita žinia, kad iš Vakarų Afrikos ištrūkęs mirtinas virusas galėjo išplisti Jungtinėje Karalystėje. Nerimauti privertė tariamas 25 metų dviratininko Mohamedo Tholley dingimas.
Iš Siera Leonės su komanda į Glazge, Jungtinėje Karalystėje, vykstančias Sandraugos žaidynes atvykęs dviratininkas buvo ištirtas, ar nėra Ebolos viruso nešiotojas, ir tada prapuolė.
Kartu su juo buvo ištirtas dar vienas Siera Leonės rinktinės lenktynininkas 32 metų Mosesas Sesay. Sportininkas pasijuto blogai ir buvo paguldytas į ligoninę.
Lyg to būtų negana, beveik pusė moterų ir vyrų komandų sportininkų nestojo į starto vietą bėgti 4x100 metrų estafetės.
O visa Siera Leonės dviratininkų komanda paprašė pratęsti jų vizas – sportininkai bijo grįžti į ligos kamuojamą gimtinę.
Nepasitiki medikais
Ir nors spėjimas dėl Ebolos karštligės ir šį sykį nepasitvirtino, užsikrėsti mirtinu virusu gali bet kas. Tai patvirtino Ebolos aukoms padėti mėginusio JAV gydytojo pavyzdys.
Kentas Brantly, kuris yra vienas iš dviejų amerikiečių pagalbos darbuotojų, užsikrėtusių mirtinai pavojingu virusu per misiją Vakarų Afrikoje, buvo pargabentas į JAV specialiu reisu ir dabar yra gydomas izoliuotoje palatoje.
Teigiama, kad jo būklė kiek pagerėjo, mat ligą aptikus anksti padaugėja galimybių pasveikti.
Šiuo metu Vakarų Afrikoje užregistruota mažiausiai 1300 susirgimo atvejų, tačiau spėjama, kad yra gerokai daugiau užkrato židinių – daugelis užsikrėtusiųjų gyvena sunkiai prieinamose vietovėse.
Padėtį komplikuoja ir tai, kad dalis Afrikos šalių provincijose gyvenančių žmonių nepasitiki medikais ir tikina, kad liga – dar vienas vakariečių sąmokslas siekiant išnaikinti vietos gyventojus.
Ar ES tikrai pasiruošusi?
Europos Sąjunga, anot šaltinių Briuselyje, pasiruošusi Ebolos karštligės protrūkiui. Šiuo metu Vokietijoje gydomas vienas šia liga užsikrėtęs pacientas, be to, jau buvo keli atvejai Ispanijoje ir Italijoje dėl galimai Ebolos virusą pernešančių nelegalių migrantų. Be to, ES pasiryžusi kovai su virusu skirti 3,9 mln. eurų, siųsti savo ekspertus, o keliautojus ragina susilaikyti nuo kelionių į Vakarų Afrikos šalis.
Tačiau britų profesorius Johnas Ashtonas, besidomintis infekcinėmis ligomis, buvo negailestingas.
Jo manymu, kol kas Europoje ir likusiame Vakarų pasaulyje gana vangiai ir tyliai reaguojama į Ebolos viruso grėsmę.
„Priežastis paprasta – ši liga kol kas šienauja tik afrikiečius – neturtingus, toli esančius mažumų atstovus.
Panašiai iš pradžių reaguota ir į AIDS protrūkį, o gydymu susirūpinta tik tada, kai liga užsikrėtė Vakarų šalių gyventojai“, – teigė profesorius. (AP, AFP, BBC, „The Daily Mail“, LR)
