Naujienų agentūra AP pranešė, kad Ebolos virusas diagnozuotas Dalaso ligoninėje gydomam pacientui.
Ligoninės atstovai informavo, kad pacientas, kurio tapatybė nenurodoma, yra izoliuotas ir gydomas atskirai. Taip pat patikinta, kad kiti ligoninės pacientai, gydytojai ir administracijos darbuotojai yra saugūs.
Kaip praneša CNN, virusu užsikrėtęs asmuo, kurio lytis nenurodoma, rugsėjo 19-ąją grįžo iš Liberijos, tačiau kelionės metu nesirgo ir neturėjo jokių šios ligos požymių. Jam simptomai pasireiškė, kai atsidūrė ligoninėje.
Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) vadovas Tomas Friedenas pažadėjo, kad JAV sveikatos apsaugos pareigūnai sugebės suvaldyti virusą, o Baltieji rūmai nurodė, kad prezidentui Barackui Obamai buvo pateikta CDC informacija apie incidentą Teksase.
„Stabdome tai dabar pat“, – pridūrė T.Friedenas, sakydamas, kad minėto paciento būklė kritinė.
Virusas siautėja Afrikoje
Tai pirmasis Ebolos viruso atvejis, užfiksuotas ne Afrikoje. Kol kas būtent šiame žemyne šis virusas nusinešė jau tūkstančius gyvybių.
Savaitgalį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad per dvi dienas Gvinėjoje, Siera Leonėje ir Liberijoje Ebolos virusu užsikrėtė per 300 žmonių, 174 žmonės mirė.
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, didžiausio pavojaus zonoje atsidūrė Liberija, kur iš dešimties užsikrėtimo Ebolos karštine atvejų septyni žmonės miršta.
Naujausiais PSO duomenimis, nuo pražūtingo viruso Vakarų Afrikos šalyse mirė trys tūkstančiai devyniasdešimt vienas žmogus, o 6574 yra užsikrėtę.
JT perspėja, kad iki šių metų pabaigos užsikrėtusių Ebolos virusu gali būti 20 tūkstančių, iš jų 16 proc. – Gvinėjoje, 34 proc. – Siera Leonėje ir 40 proc. Liberijoje. Jeigu tarptautinė bendruomenė ir viruso paliestos šalys reaguos greitai ir energingai, viruso plitimas iki metų pabaigos turėtų sulėtėti ir visiškai nutrūkti iki 2015 metų vidurio.
Pražūtingas virusas
„Tai, ką AIDS žmogaus organizmui padaro per 10 metų, Ebolos virusas įvykdo per 10 dienų“, – dar 1994 metais rašė infekcines ligas nagrinėjęs žurnalistas Richardas Prestonas.
Ir iš tiesų – Vakarų Afrikoje siaučiantis Ebolos virusas kerta greitai ir skausmingai. Jis be paliovos ieško naujų aukų.
Kaip šis pavojingas virusas atkeliavo, nežino niekas. Pirmasis jo protrūkis užfiksuotas dar 1976 metais Kongo Demokratinėje Respublikoje, šalia Ebolos upės, kurios vardu ir buvo pavadintas.
Nuo to laiko virusas vis smogdavo žmonėms, kurie gyvena atokiose, tankių miškų apsuptose Afrikos teritorijose.
Manoma, kad miškuose ir reikia ieškoti pradinio Ebolos užkrato plitimo taško.
Užkratą platina ten gyvenantys vaisiaėdžiai šikšnosparniai, kurie yra natūralus mirtino viruso šaltinis. Šie skraidantys žinduoliai kartais užkrečia ir kitus gyvūnus: beždžiones, antilopes, dygliakiaules, graužikus, šunis, kiaules.
Sergančių šikšnosparnių seilėmis užkrėsti vaisiai ir sumedžiotų laukinių gyvūnų mėsa – mirtino viruso užkratas – patenka ant žmonių stalo. Jiems netrukus pradeda reikštis hemoraginės karštligės simptomai.
Toliau plisti virusui padeda jau patys žmonės – per artimą kontaktą jį perduoda vienas kitam. Todėl kuo tankesnė populiacija, tuo palankesnės sąlygos virusui daugintis.
Vaistų nuo šio viruso kol kas nėra išrasta, pastaruoju metu bandomos įvairios vakcinos.
