„Reikia vieningų, koordinuotų ir padidintų pastangų, šiam protrūkiui sutvardyti“, – nurodoma 28 šalių ministrų pareiškime, kuriame priduriama, kad viruso paliestos ir kaimyninės šalys turi gauti „būtiną ir tinkamą pagalbą“.
Ministrų susitikimo išvados bus perduotos ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančiam ES viršūnių susitikimui Briuselyje, kuriame kova su Ebolos karštine vėl turėtų būti vienas pagrindinių darbotvarkės klausimų.
Užsienio reikalų ministrai susitarė, kad Europos Komisija turėtų „užtikrinti tinkamą apsaugą tarptautiniams medicinos darbuotojams“, taip pat jų evakavimo galimybę, kad kovos su virusu fronto linijoje dirbantiems darbuotojams būtų užtikrinta geriausia priežiūra atveju ligos, nuo kurios nėra nei vakcinos, nei vaistų“.
Tai pagrindinė problema, siekiant suburti daugiau užsienio medikų kovai su Ebola. Didžiausias pasaulyje šio mirtinai pavojingo viruso protrūkis jau pareikalavo apie 4,5 tūkst. žmonių gyvybių, o labiausiai nukentėjo Liberija, Siera Leonėje, Gvinėja.
Ministrai taip pat pareiškė, kad būtina suformuoti medicinos ekspertų savanorių iš ES šalių rezervą, „greitam ir tikslingam jų dislokavimui į krizės vietas“.
ES taip pat turėtų nukreipti pagalbą viruso paliestoms šalims taip, kad sustiprintų savo apsaugą nuo šios ligos, nurodoma pareiškime.
Perspėdami, kad „šalių, kuriose kyla epidemija, skaičius proporcingai augs“, ministrai paragino tarptautinę bendruomenę kovai su Ebola skirti 1 mlrd. JAV dolerių sumą, kurios prašo Jungtinės Tautos.
ES pranešė kol kas surinkusi 500 mln. eurų šalių, kuriose siaučia Ebolos virusas, vyriausybėms, siekiant sumažinti šios krizės poveikį jų ekonomikoms ir svarbiausioms tarnyboms.
Ebolos virusui plintant, kyla susirūpinimas, kad jis gali labai pakenkti ir taip gležnoms tų šalių ekonomikoms ir sužlugdyti vyriausybės tarnybų darbą, o tai gali turėti pražūtingų pasekmių ir šios ligos kontrolei.
