Neseniai Australijoje buvo užfiksuotas naujas karščio rekordas – anksčiau aukšta temperatūra niekuomet nebuvo išsilaikiusi taip ilgai.
Ilgiausiai trukusi karščio banga nenuslūgo 4 dienas. O šįkart Longričo mieste kaitra laikėsi beveik dvi savaites.
Išdžiūvo gyvulių girdyklos, vietos įmonės prašė darbuotojų ateiti anksčiau į darbą, kad išeitų namo neprasidėjus didžiausiam karščiui, o laukiniai gyvūnai sunkiai rado vandens atsigaivinti.
Mokslininkai teigia, kad Australijoje tokie reiškiniai gali tapti dažni: karščio bangos truks ilgai, vasaros bus vis karštesnės, kartkartėmis susidarys sveikatai itin pavojingos oro sąlygos.
Kad su tuo susidorotų, Australijos industrijai reikia iš anksto pasirengti tokioms oro permainoms, o sporto renginių organizatoriai turi įvertinti, kada ir kiek laiko galima rengti varžybas lauke. Be to, anot mokslininkės Elizabeth Hanna, australai turi įvertinti, kokiuose namuose jie gyvena.
Kelia rimtą pavojų
„Dauguma pasaulyje padarytų tyrimų atskleidžia, kaip į didžiulį karštį reaguoja karių ir profesionalių atletų kūnai, tačiau fiziškai nepasirengusių žmonių organizmas į karštį reaguoja visai kitaip“, – tvirtina E.Hanna.
Žmonės gali jaustis it apsvaigę, sutrikę, gali justi galvos skausmą ir nualpti. Esant didelei kaitrai žmonės netenka daug skysčių, gali turėti širdies veiklos sutrikimų.
Mokslininkė teigia, kad dėl tokios kaitros gali smarkiai nukentėti ir šalies ekonomika, nes dažnai atvirame lauke rengiamos didžiulės sporto varžybos, ir gamta.
Dabar didžiųjų sporto varžybų, tokių kaip teniso turnyro „Australian Open“, organizatoriai ieško būdų, kaip apsisaugoti nuo kaitros, kad nereikėtų nutraukti varžybų.
O futbolo aistruolius vienijanti mėgėjų lyga savo narių sveikata per karščius rūpinasi jau nuo 2011 m. Esant aukštesnei temperatūrai visiems išsiunčiamos įspėjamosios žinutės.
Lemia klimato kaita?
Esant aukštesnei nei 35 laipsnių temperatūrai, tampa sunku judėti ir dirbti. Tačiau žmonės dažnai nesupranta, kaip pavojinga būti lauke esant tokiam karščiui.
Esant aukštai temperatūrai žmonės gali jaustis blogai nekondicionuojamame viešajame transporte ir automobiliuose.
Temperatūros pokyčius nagrinėjanti mokslininkė Sarah Perkins teigia, jog tokių pavojingų situacijų kasmet gali susidaryti vis dažniau. Jos teigimu, dėl viso to kalta klimato kaita.
„Australai patiria ekstremalius temperatūros pokyčius – įskaitant karštesnes, ilgesnes ir reguliaresnes karščio bangas, – aiškina mokslininkė. – Man atrodo, kad tai aiškus klimato kaitos pavyzdys, rodantis mums, jog tampame visai kitokia valstybe.“
