Malaizijos lėktuvas, kuriame buvo 239 keleiviai ir įgulos nariai, dingo 2014 metų kovo 8-ąją, skrisdamas iš Kvala Lumpūro į Pekiną.
Nuo pat pradžių MH370 dingimas buvo vadinamas viena didžiausių kada nors užmintų aviacijos mįslių.
Patikimų duomenų trūkumas paskatino daugybę ekspertų narstyti vieną už kitą drąsesnes teorijas bandant išsiaiškinti, kas nutiko laineriui, rašo „Reuters“.
Teorijos, aiškinančios dingimą prasideda nuo kvailysčių – ateivių pagrobimo ar minties, kad iš Kvala Lumpūro pakilęs MH370 ir vėliau Ukrainoje liepą numuštas kitas „Malaysia Airlines“ reisas MH17 yra tas pats lėktuvas.
Tačiau moksliškesni aiškinimai teigė, kad lėktuvas tikrai yra Indijos vandenyne, kuriame ir vyksta paieškos, tačiau – kitoje jo vietoje.
Vienas dalykas, dėl kurio sutaria ir konspiracijų teorijų mėgėjai, ir mokslininkai, yra tas, kad esminių dėlionės dalių vis dar trūksta.
„Boeing 777“ lėktuvas prarado kontaktą su skrydžių valdymo centru netrukus po to, kai pakilo iš Kvala Lumpūro. Viskas, kas vyko po to, tapo aršių diskusijų klausimu.
Malaizijos oro pajėgos teigė, kad jų radaras užfiksavo, jog lėktuvas apsisuko, vėl kirto Malakos pusiasalį, iš kurio pakilo, ir dingo už stebėjimo lauko į šiaurės vakarus.
Oficialus tyrimas rėmėsi Jungtinės Karalystės įmonės „Inmarsat“ palydovo užfiksuotais signalais. Pagal juo buvo nubrėžtos dvi linijos, kuriose galėjo būti lėktuvas. Viena jų vedė į šiaurę, o kita – į pietus.
Nors galima paskutinė lėktuvo buvimo vieta apėmė milžinišką teritoriją nuo Kazachstano iki Australijos, šiuos silpnus signalus sujungę su duomenimis iš lėktuvo, tyrėjai paskelbė, kad MH370 savo paskutinės kelionės metu judėjo į pietus.
Anot šios oficialios versijos, apsisukęs jis ore išbuvo dar kelias valandas, kol, pasibaigus degalams, sudužo Indijos vandenyno pietinėje dalyje už 1700 kilometrų nuo Australijos krantų.
Teorijų peštynės
Šia teorija abejojo aviacijos entuziastai ir laisvai samdomi tyrėjai, siūlantys kitokius radaro rodmenų, lėktuvo greičio ir sudeginto kuro skaičiavimus.
Mokslininkas ir žurnalistas Jeffas Wise'as neseniai paskelbė teoriją, kad lėktuvo užgrobėjai galėjo pakeisti duomenis, kuriuos palydovams siuntė lėktuvas, ir nutupdyti orlaivį apleistame Kazachstano aerodrome.
Jo išleista elektroninė knyga „Lėktuvas, kurio ten nebuvo“ jau tapo bestseleriu, tačiau kiti analitikai už tai negailėjo jam kritikos strėlių.
Vieną pagrindinių dingusio lėktuvo tyrimų atliekanti „The Independent Group“ ekspertų grupė, susidedanti iš 12 palydovų, duomenų, matematikos ir aviacijos ekspertų po J. Wise straipsnių išmetė jį iš komandos.
J.Wise savo tinklapyje pats naikino bet kokį komentarą, kuriame yra panaudotas žodis „žaibas“, taip kovodamas su kitos teorijos šalininkais, kurie teigė, jog MH370 galėjo sunaikinti žaibo smūgis.
Buvęs Prancūzijos regioninių avialinijų „Proteus“ vadovas Marcas Dugainas siūlė kitą versiją – esą lėktuvas skrido link JAV karinės bazės Diego Garsijos saloje ir ten buvo numuštas.
Atsirado ir tokių, kurie dėl katastrofos kaltino lėktuvo pilotą Zaharie Ahmadą Shahą.
Nusivylęs santuoka ir nekalbus 53 metų pilotas neva galėjo dramatiškai nusižudyti su savimi į pražūtį nusitempdamas ir visus lėktuvo keleivius.
Paieškos silpnės
Sausio mėnesį Malaizijos valdžios atstovai viešai paskelbė, kad lėktuvo dingimas yra nelaimingas atsitikimas, o visi jo keleiviai paskelbti mirusiais.
Tai išgąsdino aukų artimuosius, kurie šį pasakymą priėmė kaip ženklą, kad paieškos nebebus tęsiamos.
Vis dėlto Australijos premjeras Tony Abbottas ketvirtadienį užtikrino, kad nors jos ir nebebus atliekamos taip intensyviai kaip iki šiol, bet šalis ir toliau sieks rasti atsakymą, kas nutiko Malaizijos lėktuvui.
Paieškos Indijos vandenyne, kurioms Australija ir Malaizija skyrė 120 mln. Australijos dolerių, iki šiol vyko 60 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijoje.
Iki šiol Kinijos ir Australijos gelbėjimo tarnybos jau išnaršė 40 procentų šios teritorijos, tačiau jokių lėktuvo ženklų taip ir nerado.
Ši Indijos vandenyno dalis – viena atšiauriausių vietų pasaulyje. Sudėtingi orai, audros, gilūs vandenys ir nelygus dugnas apsunkina ir taip lėtas gelbėtojų paieškas.
Kol tyrėjai vis dar naršo Indijos vandenyno dugną, aukų artimieji jaučiasi pasimetę. Neturėdami jokių tikrų įrodymų dėl lėktuvo sudužimo jie vis dar tikisi, kad jų mylimi žmonės išliko gyvi.
„Mes negalime nusiraminti ir paleisti tos minties, nes nežinome, kas nutiko, – AP sakė Grace Subathirai Nathan, tragedijoje praradusi savo mamą Anne Daisy. – Neįmanoma paprasčiausiai „nurašyti“ žmogų, kurį taip myli“.
Parengė Justė Adakauskaitė
