Nelaimės vietoje rasta viena juodoji dėžė. Tikimasi, kad ji padės atskleisti mirtino incidento aplinkybes. Tačiau dar vieną lėktuvo katastrofą kol kas gaubia paslaptis.
Vokietijos pigių skrydžių bendrovė „Germanwings“ pranešė, kad kai kurių įgulų nariai atsisakė vykdyti skrydžius po keleivinio „Airbus A320“ lėktuvo katastrofos Prancūzijos Alpėse.
Vienas didžiausių visus kamuojančių neaiškumų – kodėl net per aštuonias minutes trukusį nusileidimą pilotai neišsiuntė jokio pagalbos signalo.
Pilotai yra mokomi pirmiausia stengtis išspręsti iškilusias problemas, o tik tada susisiekti su dispečeriais. Įmanoma, kad dėl tam tikrų priežasčių jie to negalėjo padaryti arba lėktuvas žemėjo tokiomis katastrofiškomis aplinkybėmis, kad tam laiko tiesiog neliko.
Šiuo metu tyrėjai nagrinėja kelias versija, dėl kurių „Airbus A320“ galėjo sudužti Prancūzijos Alpėse, praneša AP.
Staigus slėgio praradimas
Šiuo lėktuvu per 24 naudojimo metus kasdien būdavo atliekama daugiau nei 5,3 skrydžio. Tai nėra neįprasta trumpus atstumus po Europą skraidančiam orlaiviui, nors ir balansuojama ties viršutine įprasto kelionių skaičiaus riba.
Kiekvienas kilimo ir leidimosi ciklas, per kurį normalizuojamas ir sumažinamas slėgis, didina lėktuvo korpuso nusidėvėjimą. Dėl to trumpus atstumus skrendantys lėktuvai dažniau turi pereiti šiuos ciklus.
Jeigu lėktuvo salone staigiai kristų slėgis – dėl metalo konstrukcijų nusidėvėjimo arba bombos sprogimo, – pirmasis pilotų žingsnis turėtų būti nusileidimas žemiau 3 kilometrų ribos, kur oru yra įmanoma kvėpuoti.
Kaukės, kurios pasirodo lėktuvo salone tokiu atveju, tiekia deguonį maždaug 10 minučių. 900 metrų per minutę greičiu besileidžiantis lėktuvas kaip tik spėtų laiku pasiekti tokį aukštį.
Ekspertų teigimu, nusileidimas, stebėtas „Germanwings“ lėktuvo atveju, sutaptų su staigaus slėgio praradimo hipoteze.
Techninė klaida
„Airbus“ lėktuvų pilotų kabinos – vienos rafinuočiausių. Tačiau ir anksčiau dėl kai kurių jose esančių prietaisų iškildavo bėdų.
2009 metais Atlanto vandenyne sudužusio „Air France“ lėktuvo pilotai stebėjo klaidingus vėjo greičio duomenis skrisdami per audrą.
Galiausiai pilotų klaida baigėsi drastišku lėktuvo greičio sumažėjimu. Pilotai nebūtų suklydę, jeigu būtų matę teisingus duomenis.
Neseniai „Lufthansa A321“ lėktuvas – kiek didesnė „Airbus A320“ versija – per vieną minutę smigtelėjo 1200 metrų po to, kai autopilotas netikėtas nuleido orlaivio nosį.
Po lapkritį įvykusio incidento Europos aviacijos saugumo agentūra įspėjo pilotus dėl galimos atakos kampo jutiklių klaidos.
2012 metais „Airbus“ pakeitė apledėjimą stabdančius prietaisus daugiau kaip 700 lėktuvų, nes rasta, kad jie veikia neefektyviai ir padidina ledo sluoksnį ant atakos kampo jutiklių, kuriais vadovaujasi autopilotas.
Aviacijos ekspertas Philas Durdey televizijai CTV teigė, kad preliminari informacija gali rodyti, kad pilotai prarado variklių kontrolę.
„Jeigu pilotai prarado abu variklius, tai galėjo būti rimta problema“, – sakė jis.
Įgula neteko sąmonės
Aviacijos konsultantas Nickas Brough teigė, kad lėtas lėktuvo nusileidimas gali reikšti ir tai, kad įgula dėl deguonies trūkumo prarado sąmonę.
„Jeigu jie net nemėgino užmegzti kontakto radijo ryšiu, įmanoma, kad jie apalpo. Be deguonies sąmonė užtemsta labai greitai, todėl ir pagal saugumo reikalavimus pirmiausia liepiama keleiviams patiems užsidėti kaukes, o tik tada rūpintis aplinkiniais“, – dienraščiui „The Telegraph" teigė N.Brough.
Terorizmas
Nors pastaruoju metu lėktuvų katastrofos siejamos su teroro išpuoliais, šįkart tokia teorija nėra labai įtikima.
Nėra jokių ženklų, kad lėktuvo sudužimas būtų siejamas su kokiu nors nusikalstamu aktu, tačiau tokios galimybės visiškai atmesti kol kas negalima.
Prancūzijos tyrėjai teigia, kad nagrinės ir tokią teoriją, nors ji – ne pagrindinė.
Piloto klaida
Pilotai galėjo netyčia lėktuvą priversti nerti žemyn ir nesugebėti jo sugrąžinti į normalią eigą. Kitu atveju jie galėjo būti taip susirūpinę nusileidimu žemiau 3 kilometrų ribos, kad nesuprato, kaip arti kalnų atsidūrė, o kai tai pastebėjo, buvo jau per vėlu.
Vokietijos oro vežėjų flagmanės „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras pareiškė, kad Prancūzijos Alpėse sudužęs jos antrinės įmonės „Germanwings“ laineris buvo „nepriekaištingos būklės“.
„Tai nesuprantama“, – sakė jis, kai buvo paprašytas pateikti daugiau informacijos apie antradienį įvykusią katastrofą. „Lėktuvas buvo nepriekaištingos būklės, o abu pilotai buvo patyrę“, – pabrėžė C.Spohras.
„Airbus A320“ orlaivis sudužo Trua Evešė kalnų masyvo rajone, Aukštutinio Provanso Alpių departamente, prie Din le Beno miestelio.
