Po šeštadienį įvykusio žemės drebėjimo Nepale tvyro chaosas: gelbėtojai bando rasti gyvųjų, o aukų skaičius ir artimųjų neviltis auga.
Skaičiuojama, kad stichija pražudė daugiau nei 4,3 tūkst. žmonių. Beveik milijonui vaikų skubiai reikalinga pagalba.
Jungtinės Tautos įprastai nusprendžia atšaukti paieškas ir gelbėjimo operacijas praėjus 5–7 dienoms po nelaimės, jeigu dieną ar kelias iš eilės nepavyksta rasti gyvųjų.
Vis dėlto žmonės po griuvėsiais gali ištverti ir daug ilgiau. Tad kiek laiko vertėtų ieškoti po griuvėsiais įstrigusių nelaimėlių?
Neįtikėtini išlikimo atvejai
2013 metų gegužę Bangladeše moteris buvo ištraukta iš gamyklos griuvėsių praėjus net 17 dienų po pastato sugriuvimo. Darbuotojai išgirdo moterį šaukiant „Prašau, gelbėkit mane“ ir, pasinaudodami vaizdo ir garso paieškos įrenginiais, ją ištraukė.
Kai 2010-ųjų sausį Haityje įvyko žemės drebėjimas, vienas žmogus išgyveno 12 dienų po parduotuvės griuvėsiais, kuriuose visas dienas darbavosi plėšikai. Per šią nelaimę tuomet žuvo mažiausiai 200 tūkst. žmonių.
Kitas neįtikėtinas atvejis užfiksuotas 2005 metų gruodį Kašmyre, kai 40 metų Naqsha Bibi buvo išgelbėta iš savo sugriuvusios virtuvės. Ten ji prabuvo du mėnesius po to, kai regione įvyko žemės drebėjimas.
Medikai teigė, jog tai stebuklas – neįtikėtina, kad moteris taip ilgai išliko gyva erdvėje, kurioje net negalėjo pajudėti.
Svarbu rasti nišą
Jungtinėje Karalystėje veikiančio Tarptautinio gelbėjimo komiteto koordinatorė Julie Ryan teigia, kad žmonių išlikimas labai priklauso nuo to, kas vyksta per pirmąsias žemės drebėjimo akimirkas.
„Geriausia situacija – jeigu esi įkalintas po griuvėsiais, bet turi deguonies šaltinį iš išorės, nesi sužeistas ir gali gauti vandens, – aiškino J.Ryan. – Būtų gerai rasti kokią nors tuštumą, kurioje būtum atitvertas, o nuolaužos tavęs nežalotų.“
Moteris pasakojo, jog 2005 metais, praėjus 5 dienoms po žemės drebėjimo Pakistane, iš mokyklos griuvėsių buvo ištraukti trys berniukai. Jie liko gyvi todėl, kad buvo radę ertmę, kurioje buvo saugūs.
„Jie gulėjo ant nugaros vienas prie kito, lubos beveik siekė jų nosis, tačiau nė vienas jų nebuvo sužeistas“, – sakė J.Ryan ir pridūrė, kad kitas berniukas šalia jų mirė.
Po ilgo tamsoje praleisto laiko gelbėtojai traukė berniukus uždengę jiems akis – taip mažamečiai buvo apsaugoti nuo stiprios saulės šviesos.
Šansų kasdien mažiau
Savo ruožtu organizacijos „Gydytojai be sienų“ medikė Tejsrhi Shah pasakojo, jog tie, kurie kenčia nuo sužeidimų, taip pat gali patirti vadinamąjį audinių sutraiškymo sindromą.
Jis patiriamas, kai kraujotaka galūnėse sutrinka. Kai žmogus ištraukiamas iš nuolaužų, toksinų sankaupos užplūsta jo kūną ir organizmas negali su tuo susidoroti.
„Tai pažeidžia inkstus, sukelia šoką. Žmonės kankinasi agonijoje ir skausme, jiems gresia inkstų nepakankamumas, jei jie negauna skubios medicinos pagalbos“, – teigė T.Shah.
Medikės teigimu, „nepaprastai retas atvejis“, kad žmonės išliktų gyvi griuvėsiuose daugiau nei dvi savaites: „Tikimybė rasti gyvųjų mažėja kiekvieną dieną.“
Vanduo – būtinas
Jei nesi sužeistas, turi deguonies ir esi neprispaustas, nepaprastai svarbus vanduo.
Gydytoja T.Shah aiškino, kad įvertinti, kiek žmogus gali išbūti be vandens, yra svarbiausia.
Skaičiuojama, kad vidutiniškai įmanoma iškentėti nuo trijų iki septynių dienų.
„Tai priklauso nuo to, ar palanki yra temperatūra, kiek skysčių žmogus netenka prakaituodamas, ar neviduriuoja, kokios sveikatos būklės ir kokio amžiaus yra“, – aiškino specialistė.
Žinoma, vos keli laimingieji gali būti įkalinti prie švaraus vandens šaltinio – kitiems reikia gaudyti lietaus lašus, susikondensavusius garus ar netgi vandenį iš šildytuvų.
Gali išlikti tylūs
Mažose ertmėse tarp griuvėsių žmonėms tampa tvanku, daugėja anglies dvideginio. Jei jo susikaupia pernelyg daug, žmogus gali uždusti.
Gelbėjimo tarnybos matuoja anglies dvideginio kiekį sugriuvusiuose pastatuose: jeigu jo daugėja, kažkas yra įkalintas tarp nuolaužų ir kvėpuoja. Kai dvideginio lygis nustoja kilti, paieškų tęsti nebeverta.
Labdaringos paieškos tarnybos „Rapid“ įkūrėjas Grahamas Payne’as pasakojo, kad griuvėsiuose įkalinti žmonės gali būti tylūs valandų valandas – galbūt jie nualpę, gal užmigę.
Bet gelbėtojai jų niekada nepalieka nelaimėje.
„Jau manai, kad juos praradai, bet tęsi toliau. Gali praeiti net aštuonios valandos, kol žmonės vėl išleis garsą, – pasakojo G.Payne’as. – Jei jie įkalinti ir juos gali girdėti, mėginame juos kuo greičiau ištraukti.“
Gelbėtojai teigia, kad, nepaisant net geriausio pasirengimo, dažnai išlikimas priklauso „tiesiog nuo nusistatymo“.
„Svarbi yra valia, – įsitikinęs G.Payne’as. – Kai kurie žmonės tiesiog susitaiko su tuo, kad yra įkalinti, kad tai – jų likimas. O kiti nepasiduoda.“ (BBC, LR)
