Civilinės aviacijos administracijos vadovo pavaduotojo Alvydo Šumsko teigimu, faktas, kad orlaivis subyrėjo ore yra neginčijamas, tačiau pirmiausiai reikia kruopščiai išsiaiškinti katastrofos eigą.
Tyrimas po kelių dienų jau turėtų atsakyti, ar lėktuvas pirmiausia pradėjo byrėti ir tik tada nukrito, ar pradėjo kristi ir tik po to byrėti.
„Jeigu lėktuvas pirma pradėjo byrėti, tada viena iš versijų galėtų būti net ir nedidelio sprogmens buvimas bagažo sekcijoje. Antras variantas – konstrukcijos defektas, korpusas buvo nehermetiškas ir pradėjo byrėti“, – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo A.Šumskas.
Anot aviacijos eksperto, iš karto reiktų atmesti versiją, kad į sudužusį Rusijos lėktuvą buvo paleista raketa, panašiai kaip virš Ukrainos teritorijos buvo numuštas Malaizijos orlaivis.
„Įvykio vieta yra arti Izraelio sienos, o Izraelio priešlėktuvinio stebėjimo sistema yra geriausia iš visų šalių, raketos skridimą virš žemės jie tikrai būtų užfiksavę“, – tvirtino A. Šumskas.
Tokiai versijai antrino ir pilotas-kapitonas Kęstutis Zagreckas. Anot jo, tam, kad orlaivis būtų numuštas tokiame aukštyje, reiktų labai aukšto lygio technologijų, kurias turi nebent Rusija ir JAV.
Pasirodžiusių žinių, esą numušto lėktuvo įgula net nebandė siųsti pagalbos signalo, K. Zagreckas siūlė nesureikšminti.
„Jeigu lėktuvas išsihermetizuoja, žmogus sąmonę praranda labai greitai, per 15 – 20 sekundžių. O jei tai buvo teroristinis aktas, jokių galimybių surinkti kodą ar nuspausti mygtuką nebuvo“, – laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo pilotas.
Telefonu kalbintas Lietuvos orlaivių savininkų ir pilotų asociacijos vadovas Arūnas Degutis teigė, kad labai tikėtina, kad galimas Rusijos orlaivio numušimas – politinis išpuolis, kadangi po įvykio kilo labai daug neaiškumų, prieštaringų pareiškimų.
„Skrydžio laikas, aukštis, lyg įgula susisiekė, lyg dingo iš radarų, tačiau po to sužinojome, kad niekas net nebandė susisiekti. Kilo labai daug prieštaravimų. Viskas įvyko staiga. Galima viską suvesti į aviacines priežastis, bet atsitiktinumais nelabai tikiu. Neužmirškime, kad tai įvyko Artimuosiuose Rytuose“, – kalbėjo A. Degutis.
Anot jo, keista ir tai, kad preliminarios tyrimo išvados bus paskelbtos tik po 2 mėnesių ar dar vėliau. Detalus avarijų tyrimas gali trukti ir metus laiko, tačiau pirminės išvados turėtų būti pateiktos kur kas greičiau.
Su versija, kad Rusijos orlaivio katastrofa – galimai tyčinis teroristinis aktas, sutiko ir Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas. Tačiau tai tikrai nebuvo kažkokia karinė sistema, mat „Islamo valstybė“ tokios neturi. Vienas variantų – tam tikri sprogmenys ar instaliacijos bagažo skyriuje.
„Rusija ir „Islamo valstybė“ yra priešai. Dėliojant geopolitiškai, Egipte siaučianti jėga galėjo būti suinteresuota tokiu teroristiniu aktu“, – apie džihadistus, siejamus su „Islamo valstybe“, kalbėjo politologas.
Anot L. Kasčiūno, tokiu atveju, jei tai iš tiesų buvo teroristinis išpuolis, neverta tikėtis objektyvaus tyrimo iš Rusijos pusės. Rusija nuo seno garsėja kaip šalis, mėgstanti bet kokius įvykius pasukti jai tinkama linkme. Nereiktų atmesti galimybės, kad pasinaudodama teroristiniu aktu, Rusija gali vėl pradėti kalbėti apie kovą su tarptautiniu terorizmu, susivienijimą, tam tikrų sąjungų kūrimą.
„Rusijoje teroristiniai aktai yra pasukami taip, kaip reikia. Manau, dabar svarstoma, kaip ištransliuoti šią žinią“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Vis dėlto, Rusijai bus labai sunku nuslėpti tiesą, kadangi tyrime dalyvaus visos suinteresuotos šalys.
„Pirmu smuiku groja Egiptas, toliau Rusija, kaip orlaivio naudotoja, Airija, nes lėktuvas jos registre ir Prancūzija, kaip lėktuvo gamintoja. Jeigu norima pasiekti kito rezultato, nei jis yra, bus sunku“, – kalbėjo A. Šumskas.
