Tyrėjų komandą sudaro ekspertai iš Egipto, Rusijos ir Prancūzijos, kurie iš pradžių tyrė katastrofos vietą, o dabar analizuoja juodąsias lėktuvo dėžes.
Pagal kol kas nepatvirtintus pranešimus iš Rusijos, juodųjų dėžių duomenys atskleidžia, kad paskutinėmis sekundėmis prieš dingstant ryšiui su skrydžių centru pilotų kabinoje buvo girdimi neįprasti garsai.
Kaip teigiama, pilotai neišsiuntė jokio nelaimės signalo. Jie akivaizdžiai nenujautė artėjančios nelaimės, kuri įvyko staiga.
Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ pranešė, kad pilotai kalbėjo su skrydžių centru keturios minutės iki dingstant signalui. Jų pokalbis buvo ramus ir įprastas.
Agentūros cituojamas neįvardintas šaltinis teigia, kad „maždaug tuo metu, kai lėktuvas dingo iš radarų sistemos, pilotų kabinoje pasigirdo neįprasti garsai“. O juodųjų dėžių įrašai rodo, kad situacija „vystėsi staigiai ir netikėtai“.
Agentūros „RIA Novosti“ teigimu, vienas tyrėjas pasakojo, kad ant aukų kūnų matomi sužeidimai gali rodyti, kad lėktuve įvyko sprogimas šiam dar būnant ore. Tiesa, tokios spėlionės dar nebuvo patvirtintos.
Iš pradžių svarstyta, kad į orlaivį galėjo pataikyti raketa, tačiau saugumo ekspertai teigia, kad Sinajaus pusiasalyje veikiančios grupuotės neturi pajėgumų numušti 9,5 km aukštyje skrendantį lėktuvą.
Dabar labiausiai aptariamos dvi versijos. Staigus įvykis, kurį žymį netikėtai nutrūkęs ryšys su skrydžių centru ir staigūs lėktuvo greičio pokyčiai, galėjo būti nulemtas sprogmens orlaivio salone arba staigaus slėgio netekimo dėl nesandarios lėktuvo konstrukcijos.
JAV pareigūnai pranešė, kad jų kariniai satelitai užfiksavo karščio pliūpsnį prieš lėktuvo sudužimą, kuris taip pat rodo, kad lėktuvui kažkas atsitiko staiga.
Rusijos pareigūnai patvirtino, kad orlaivis sudužo ore, tačiau neskubėjo daryti išvadų, kas tai buvo.
Vieninteliai „Kogalymavia“ oro linijų atstovai mėgina teisintis bei užbėgti tyrimui už akių ir tikina, kad lėktuvo katastrofos nesukėlė techninis gedimas.
