Kodėl orlaivio pilotai nepriėmė sprendimo nusileisti kitame oro uoste – už 300 km esančiame Krasnodare, kaip tai padarė tuo metu taip pat leistis turėjęs „Aeroflot“ lėktuvas, klausia newsru.com.
Specialistai tikina, kad iš Dubajaus į Rostovą prie Dono skridęs „FlyDubai“ lėktuvas turėjo pakankamai degalų nuskristi iki kito oro uosto, tačiau po ilgų dvejonių ryžosi leistis.
Rizika virto tragedija – 3 val. 43 min. vietos laiku lėktuvas rėžėsi į žemę, pabiro į gabalus ir užsidegė. Iš karto žuvo visi juo skridę žmonės – 55 keleiviai ir 7 įgulos nariai.
Tragedijos mastas galėjo būti dar didesnis – 180 vietų „Boeing 737-800“ lėktuve skrido tik trečdalis keleivių.
Katastrofai tirti sudaryta komisija iškart iškėlė tris nelaimės versijas – techninis lėktuvo gedimas, pilotų klaida arba prastos oro sąlygos.
Oro sąlygos – tragiškos
Rusijos žiniasklaida skelbia, kad prastos oro sąlygos neturėjo tapti netikėtumu lėktuvo pilotams – jau gerokai anksčiau buvo prognozuota, kad naktį iš penktadienio į šeštadienį regione siautės galingi vėjai.
Orlaivis sudužo visai šalia oro uosto – vos 253 metrai iki nusileidimo tako. Specialistai beveik neabejoja, kad nelaimės priežastimi tapo galingi, vietomis uraganiniai vėjo gūsiai. Jie tikina, kad leistis esant tokiomis oro sąlygomis nebuvo galima. Tiesa, neatmetama ir žmogiškoji klaida.
Kaip buvo iš tikrųjų, turėtų paaiškėti netrukus – praėjus kelioms valandoms nuo katastrofos nelaimės vietoje rastos juodosios dėžės. Šeštadienį Rusijos pareigūnai spręs, kada pradėti jų tyrimą.
„Paieškos operacijos metu katastrofos vietoje aptiktas vienas iš dviejų savirašių įrenginių“, – sakė šaltinis, tačiau nenurodė, kokia juodosios lėktuvo dėžės būklė.
Galėjo nuskristi ir iki Maskvos
Didžiausias klausimas ekspertams – kodėl esant tokioms prastoms oro sąlygoms avariją patyrusio lėktuvo pilotai vis dėlto nusprendė leisti Rostove prie Dono, o ne pasirinko saugesnį variantą tupdyti orlaivį kitur. Galimybių tam buvo, nes lėktuvo bakai dar nebuvo ištuštėję.
„Avariją tirianti komisija šifruos juodąsias dėžes ir ieškos nelaimės priežasčių. Tai, kad pirmas bandymas nusilesti buvo nesėkmingas, o po to lėktuvas dvi valandas suko ratus laukdamas naujos galimybės leistis, liudija, kad pilotai laukė orų pagerėjimo. Bet per tas dvi valandas buvo galima nuskristi labai toli. Juolab kad visai netoli yra tarptautinis oro uostas Krasnodare“, – svarstė agentūros „Skrydžių saugumas“ atstovas Sergejus Melničenko.
Pareigūnas svarsto, kad lėktuvas turėjo galimybių nuskristi net iki Maskvos, kuri nuo Rostovo prie Dono nutolusi daugiau nei per tūkstantį kilometrų.
„Reikės išsiaiškinti, kokios buvo priežastys, kad pilotai priėmė būtent tokį sprendimą“, – sakė pareigūnas.
Avialinijos – saugios
Jungtinių Arabų Emyratų Vyriausybei priklausanti „FlyDubai“, seserinė „Emirates“ firma, buvo įsteigta 2008-ųjų kovą.
Oro bendrovės istorija, susijusi su saugumu, yra labai gera, bet 2015-ųjų sausį į vieną jos lėktuvų, jam tupiant Bagdade, pataikė kulka, nors niekas nenukentėjo.
Dėl to incidento daug oro bendrovių nutraukė skrydžius į Irako sostinę.
Praėjusį kartą didelė, su Rusija susijusi aviacijos nelaimė įvyko pernai spalį, kai keleivinis lėktuvas, skridęs iš Egipto Šarm aš Šeicho kurorto į Sankt Peterburgą, sprogus bombai sudužo Sinajaus pusiasalyje.
Tuomet žuvo visi 224 lėktuve buvę žmonės, kurių didžioji dauguma buvo rusai. Atsakomybę už tą išpuolį prisiėmė „Islamo valstybės“ atšaka Egipte.
