Pirmasis – 6,4 balo intensyvumo – žemės drebėjimas Japoniją supurtė jau ketvirtadienį, o šeštadienio rytą šiai Azijos žemyno šaliai stichija smogė dar kartą, tik stipriau – įvyko 7,1 balo drebėjimas.
Tos pačios dienos vakarą dar galingesnį smūgį patyrė valstybė kitoje Ramiojo vandenyno pusėje – 7,8 balo stiprumo požeminai virpesiai smogė Ekvadoro pakrantei.
Šioje Pietų Amerikos valstybėje įvykęs žemės drebėjimas buvo stipriausias, kokį ekvadoriečiams teko patirti per pastaruosius 40 metų.
Teigiama, kad stichija Ekvadore jau pražudė 413 žmonių, dar maždaug 2,5 tūkst. sužeidė. Šie skaičiai gali augti, nes daugybė žmonių vis dar įkalinti po konstrukcijų griuvėsiais, o keli šimtai laikomi dingusiais – tarp jų gali būti ir lietuvių.
Paieškų ir gelbėjimo operacijos vakar vis dar buvo tęsiamos ir Japonijoje, kur du drebėjimai pražudė 42 žmones ir sužeidė dar maždaug 1,1 tūkst. žmonių.
Abiejose šalyse smarkiai pažeista infrastruktūros sistema, tūkstančiai gyventojų neturi vandens ir elektros. Drebėjimo suniokotuose regionuose neveikia telefono bei interneto ryšys.
Šimtai žmonių laukia žinių apie savo dingusius artimuosius, kiti, kurie prarado visą turtą, neslepia sielvarto.
„Niekada nemaniau, kad visas mano gyvenimas bus sunaikintas per minutę“, – raudojo ekvadorietė, kurios keturi artimieji žuvo per drebėjimą – ant jų automobilio užvirto šešiaaukštis pastatas.
Sukrėsti, bet nepasiduoda
„Ekvadoriečio siela žino, kaip gyventi toliau, ir mes visi sugebėsime atlaikyti šias sunkias akimirkas, – šalies žmones guodė Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa. – Mūsų skausmas yra didžiulis, bet rasime jėgų gyventi toliau.
Mūsų sielvartas stiprus, tačiau už jį stipresnė Ekvadoro žmonių dvasia.“
Lyderio teigimu, per drebėjimus nukentėjusių žmonių skaičius šiomis dienomis dar didės.
Gelbėtojai vos spėja suktis ir traukti šalies gyventojus, kurie įstrigo po pastatų nuolaužomis.
Stiprūs požeminiai virpesiai Ekvadoro pakrantės miestuose sugriovė ištisus žvejų kaimus, nuolaužų krūvomis pavertė šimtų gyventojų namus ir sutrupino tiltus. Drebėjimas taip pat sukėlė didžiules žemės nuošliaužas.
Šešiose šalies provincijose paskelbta nepaprastoji padėtis.
Gelbėjimo operacijas šalyje vykdo daugiau kaip 4,6 tūkst. policijos pareigūnų ir 10 tūkst. kariškių.
Vakar prie jų prisidėjo ir paieškų tarnybų specialistai iš Venesuelos, Čilės bei Meksikos.
„Dėl Dievo meilės, padėkite man rasti savo šeimą“, – stovėdamas prie savo namo griuvėsių gelbėtojų maldavo 27-erių ekvadorietis Manuelis.
Vaikinas teigė, kad po betoninėmis nuolaužomis įkalintas jo vyresnysis brolis – vaikinas net matė kyšančias jo rankas. Tačiau gelbėtojai neleido Manueliui pačiam judinti griuvėsių, nes baiminosi, kad pastatas sugrius dar labiau.
„Mes nieko nebijome, mes tiesiog jaučiamės beviltiškai ir norime išgelbėti savo šeimas“, – piktai šaukė ekvadorietis.
Pabėgo kaliniai
Tačiau Ekvadoro gyventojai rūpinasi ne tik dėl savo artimųjų gyvybės, bet ir dėl savo saugumo: per žemės drebėjimą iš Portovjecho kalėjimo pabėgo 180 nuteistųjų. Policijai iki šiol pavyko sugauti tik 20 bėglių, o dar keli jų grįžo į įkalinimo įstaigą savo noru.
Visi kiti nusikaltėliai vis dar laisvėje. Ekvadoro policijos pareigūnai jau sulaukė pranešimų apie masinius plėšimus.
Išgąsdinti ir namų netekę ekvadoriečiai dabar buriasi valstybės pareigūnų įkurtose pagalbos ir prieglaudos vietose.
Viena jų įrengta jau kelerius metus nebeveikiančiame Portovjecho oro uoste.
Čia nuo šeštadienio nakties žmonėms dalijami maisto ir vandens daviniai, ekvadoriečiai čia nakvoja ant pareigūnų parūpintų čiužinių.
Daugybė žmonių vis dar sukrėsti: jų namai, pamėgtos vietos ir darbovietės sulygintos su žeme.
„Mačiau, kad prie gatvių sankryžos buvęs restoranas visiškai suniokotas, jis buvo suspaustas kaip akordeonas, – pasakojo ekvadorietė Mercedes Torres. – Visur aplinkui mėtosi pastatų nuolaužos. Nėra nei elektros, nei vandens, keliai užblokuoti.
Kai kurie žmonės dabar glaudžiasi gatvėse.“
Lietuviai nerimauja
Lietuvos užsienio reikalų ministerija nepateikė duomenų apie Ekvadore per žemės drebėjimą galėjusius nukentėti lietuvius.
Tačiau dažnai Ekvadore besilankanti vilnietė Vilija Karalevičiūtė „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad po drebėjimo iki šiol nesulaukia žinių apie dingusį draugą lietuvį.
„Mano pažįstami yra gyvi, bet dar laukiame žinių dėl kelių asmenų. Vienas jų – mano artimas draugas, lietuvis, – teigė V.Karalevičiūtė. – Kol kas nieko nežinau nei apie jį, nei apie jo namus. Laukiu žinių.“
Lietuvis gyvena sodyboje prie Kanoa miestelio, kuris yra netoli Portovjecho. O šį miestą žemės drebėjimas paveikė itin smarkiai.
„Žinau, kad nemažai žmonių nukentėjo ne tik nuo drebėjimo, bet ir nuo prasidėjusių gaisrų, – pasakojo lietuvė ir pridūrė su nerimu laukianti žinių iš savo dingusių draugų. – Manau, dar savaitę būsiu kaip ant adatų.“
Smogė du kartus
Vakar gelbėjimo operacijos buvo tęsiamos ir Pietų Japonijoje, kuriai žemės drebėjimas smogė du kartus – ketvirtadienį ir šeštadienį.
Per pirmąjį žuvo 9 žmonės, per antrąjį, stipresnį, dar 33. Mažiausiai 10 žmonių laikomi dingusiais.
Vakar jų paieškas tęsė ne tiktai gausios japonų gelbėtojų pajėgos, bet ir prie jų prisidėję JAV kariškiai.
Japonijos pietuose esančioje Kiūšiū saloje pareigūnų pajėgos vakar buvo padvigubintos: čia žemės drebėjimas sukėlė didžiules žemės nuošliaužas ir smarkiai pažeidė infrastruktūrą.
Kadangi netrukus Pietų Japonijoje žadamos gausios liūtys, galinčios dar labiau pabloginti situaciją, pareigūnai buvo priversti darbuotis dar sparčiau ir lenktyniauti su laiku.
Nerimauja ir 180 tūkst. japonų, kurie buvo evakuoti iš namų.
Dauguma jų piktinasi, kad valstybės pareigūnai nepasirūpina jų maistu: esą tenka valgyti tik duoną ir ryžių kamuoliukus.
„Mes darome viską, ką galime, – vakar opozicijai teisinosi Japonijos vyriausybės vadovas Shinzo Abe. – Mes mėginame pagerinti gyvenimo sąlygas tiems, kuriems prireikė prieglobsčio.“
Tačiau kai kurie žmonės, kurių namai buvo sugriauti per drebėjimą, apsigyveno ne nukentėjusiems įrengtuose prieglobsčio centruose, bet savo automobiliuose.
„Be vandens ir elektros mes nieko negalime daryti. O be televizijos mes net negalime sužinoti informacijos apie gelbėjimo operacijas, – nerimavo 51-erių japonas Magami Kudo, kuris su visa šeima nuo šeštadienio naktis praleidžia automobilyje. – Mes negalime išsimaudyti vonioje, negalime nusiprausti net duše.“
Sąsajų nepatvirtina
Ir Japonija, ir Ekvadoras priklauso pasagos formos regionui, kuris vadinamas Ramiojo vandenyno Ugnies žiedu.
Ši seismiškai aktyvi zona, susidariusi palei vandenyno pakrantes, pasižymi žemės drebėjimų ir ugnikalnių išsiveržimų gausa – čia įvyksta maždaug 90 proc. visų pasaulio žemės drebėjimų.
Tačiau seismologai ir geofizikai iš JAV Geologijos tarnybos teigia, kad stiprūs žemės virpesiai Japonijoje ir Ekvadore nėra susiję.
Esą drebėjimai vyko pernelyg toli vienas nuo kito, kad būtų galima manyti, jog tarp jų yra ryšys: Japonija ir Ekvadoras vienas nuo kito nutolę 15,4 tūkst. kilometrų.
„Paprastai nesame linkę manyti, kad drebėjimai, vykstantys Ramiojo vandenyno regione, yra susiję.
Vis dėlto šiuo metu vykdome tyrimus dėl vadinamojo „nuotolinio suveikimo“: mėginame iki galo išsiaiškinti, ar gali būti, kad vienas stiprus drebėjimas gali sukelti kitą drebėjimą už tūkstančių kilometrų“, – teigė amerikietis geofizikas Paulas Caruso. Jis dar pridūrė, jog tai, kad drebėjimai Ugnies žiede įvyko panašiu metu, greičiausiai yra atsitiktinumas. (AP, „The Guardian“, BBC, LR)
