Dėl žuvusiųjų per žemės drebėjimą italai kaltina mafiją

Po centrinę Italiją sukrėtusio žemės drebėjimo ekspertai pareiškė, kad tokio stiprumo stichija tokių padarinių „normalioje šalyje“ nepadarytų. Normalioje, bet ne mafijos čiuptuvų apraizgytoje Italijoje.

Italai įsitikinę, kad jei valstybės lėšos būtų apsaugotos nuo mafiozų, žemės drebėjimas nebūtų pražudęs tiek žmonių, o šiukšlių kalnai Romoje būtų sutvarkyti.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Italai įsitikinę, kad jei valstybės lėšos būtų apsaugotos nuo mafiozų, žemės drebėjimas nebūtų pražudęs tiek žmonių, o šiukšlių kalnai Romoje būtų sutvarkyti.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Daiva Lapėnaitė („Lietuvos rytas“)

Sep 5, 2016, 11:11 PM, atnaujinta May 13, 2017, 11:45 PM

„Žemės drebėjimai nežudo. Žudo žmogaus darbai“, – tiesiai šviesiai rėžė 38 iš 231 Amatričėje žuvusio žmogaus palaidojęs Riečio vyskupas Domenico Pompili.

Dvasininkas dūrė kaip pirštu į akį. Visų šių aukų buvo galima išvengti: šimtų sugriautų gyvenimų, dešimčių našlaičių, kelių šimtų sužeistųjų, daugiau kaip trijų tūkstančių benamių, griuvėsių krūvomis virtusių Apeninų miestelių.

„6,2 balo stiprumo žemės drebėjimas tokio masto padarinių, kokius matome Italijoje, gali pridaryti tik nesilaikant jokių seisminės saugos normų“, – pareiškė Japonijos nelaimių prevencijos instituto direktorius Yoshiteru Murosaki.

Daugybės aukų buvo galima išvengti – tereikėjo priversti visus laikytis prieš 7 metus priimto seisminės saugos įstatymo.

Reikėjo neiššvaistyti pasirengimo darbams skirtų 84 mln. eurų ir neprisileisti mafijos, kuri, kaip šią savaitę buvo prabilta, iš dalies kalta dėl šios tragedijos.

Įžvelgė korupcijos tinklą

„Aiškinimai, kad žemės drebėjimai Italijoje pridaro daug žalos, nes čia esantys statiniai seni, yra visiška nesąmonė. Paprastai seni statiniai atsilaiko visai neblogai, labiausiai griūva nuo praėjusio amžiaus vidurio statyti namai“, – pareiškė geologas Mario Tozzi.

Italijos teisėsaugos pareigūnai taip pat įsitikinę, kad kažkas negerai su didelės rizikos seisminėse zonose esančiose gyvenvietėse vykstančiomis statybomis.

„Yra gamtos kaltė, tačiau yra ir žmonių kaltė. Būtent pastarąją ir siekiame išsiaiškinti“, – pareiškė tyrimą pradėjęs Riečio prokuroras Giuseppe Saieva.

Kaltųjų medžioklę pradėjusiems tyrėjams darbą palengvins ugniagesiai. Pirmą kartą Italijos istorijoje jie naudos geolokalizacijos sistemą. Ji padės tiksliai nustatyti, kurios sunkios cementinės lubos ir trapios iš akmens bei smėlio suręstos sienos sugriuvo.

Pirmą kartą Italijos istorijoje, per kurią užregistruota apie 500 žemės drebėjimų, griuvėsiai ims kalbėti.

O G.Saievos kolegos iš Nacionalinės antikorupcijos tarnybos aiškinasi statybos bei remonto darbus atlikusių įmonių ryšius su organizuotais nusikaltėliais.

Kol kas į kaltinamųjų masine žmogžudyste sąrašą neįtrauktas nė vienas asmuo. Bet, išanalizavus visus pagal įstatymą neturėjusius sugriūti pastatus ir jų statybos bei remonto darbų dokumentus, kaltinamųjų sąrašas gali tapti ilgas.

Italai tvirtina, kad kaltųjų toli ieškoti nereikia. Už griūtis ir žūtis atsakinga viską šalyje savo čiuptuvais raizganti mafija.

Istorijų – daugybė

Antai Amatričės mokyklą už 700 tūkst. eurų suremontavusios įmonės vadovas Gianfranco Truffarelli teisinosi „paraidžiui atlikęs visus užsakymus“, o pritaikyti seisminės saugos normų jo „niekas neprašė“.

Tačiau ši mokykla buvo remontuojama 2013 metais, o įstatymas, reikalaujantis visus naujus arba remontuojamus valstybinius pastatus pritaikyti seisminio saugumo normoms, įsigaliojo 2009 m.

Su mafija kovojanti teisėsauga jau kelerius metus aiškinasi galimus šio verslininko saitus su Sicilijos mafijos „Cosa Nostra“ Mollicos šeimos klanu.

Dar prieš 2009 metais L’Akvilą sukrėtusį žemės drebėjimą ekspertai nustatė, kad Amatričės ligoninėje būtina atlikti „skubius ir neatidėliotinus“ sutvirtinimo darbus.

Po L’Akvilos tragedijos Parlamentui pristatytoje ataskaitoje buvo teigiama, kad pusė valstybinių pastatų sugriūtų nuo vieno stipresnio požeminio smūgio. O skubius darbus reikia atlikti bent penkiuose šimtuose Centro ir Pietų Italijos ligoninių.

Po tokių analizių Lacijaus regionui atseikėta bent 70 mln. eurų, o Amatričės ligoninei restauruoti – 1,5 mln. eurų.

Bet regiono valdžia keitėsi, netrūko korupcijos ir mafijos infiltracijos skandalų, o projekto sąmata išaugo iki 7,1 mln. eurų.

Pinigų lyg ir buvo, bet jų prireikė kitiems projektams. Neįvykdyti net elementarūs ligoninės pritaikymo priešgaisrinės saugos reikalavimams darbai. Dabar ligoninė tapo griuvėsių krūva.

Prasideda kaltųjų medžioklė

Kad mafija ir skrupulų neturintys verslininkai dar kartą privedė Italiją iki dramatiškų pasekmių, neslepia ir politikai.

„Būtina padaryti viską, kad praeities klaidos ir žuvusieji nebūtų užmiršti, kad ateityje nenutiktų tokių dalykų. Todėl privalome surasti ir nubausti kaltuosius“, – antrino Italijos Senato prezidentas Pietro Grasso.

Aukštas pareigas einantis politikas tikino, kad dabar būtina neprarasti budrumo ir nekartoti kitos tragiškos klaidos – apsaugoti nusiaubtus miestelius nuo pasipelnyti siekiančių nusikaltėlių.

„Už darbus atliekančių įmonių gali slėptis organizuoti nusikaltėliai, kurie be jokių skrupulų vietoj cemento naudoja smėlį“, – perspėjo P.Grasso.

Būtent dėl tokių aplaidžiai atliktų statybos darbų, anot ekspertų, miesteliai ir tapo nuolaužų krūvomis, pražudžiusiomis šimtus žmonių.

Stichija – milijardinė sėkmė?

Tarp žemės drebėjimo epicentre atsidūrusio Akumolio griuvėsių pasivaikščiojęs Italijos premjeras Matteo Renzi pažadėjo, jog šįsyk valdžia padarys viską, kas įmanoma, kad visi darbai vyktų skaidriai.

Kad skausmas ir mirtis netaptų verslu, o miestelių atstatymas nevirstų pasipelnymo šaltiniu skrupulų neturintiems verslininkams ir mafiozams. Ir kad niekada daugiau nebetektų girdėti tokių pokalbių telefonu įrašų, kokie buvo paviešinti po žemės drebėjimo L’Akviloje.

„Reikia iškart kibti jaučiui už ragų, juk žemės drebėjimai kasdien nevyksta. Aš šiąnakt gulėdamas lovoje juokiausi“, – iškart po 309 žmonių gyvybę nusinešusio ir 80 tūkst. žmonių be namų palikusio žemės drebėjimo tada telefonu sakė verslininkas Francesco Maria De Vito Piscicelli.

Skaičiuojama, kad iš atstatymo darbų jis į kišenę susižėrė mažiausiai du milijonus eurų.

Paviešinus pokalbius korupcija apkaltintas verslininkas bandė nusižudyti.

L’Akvilai atstatyti skirti milijardai lyg medus bites priviliojo ne tiktai būrį skrupulų neturinčių verslininkų, bet ir politikų, architektų.

„Čia vyksta tiek daug statybų ir būtume tikri kvailiai, jei praleistume tokią progą“, – su pažįstamu architektu telefonu kalbėjo buvęs L’Akvilos savivaldybės tarybos narys Ermanno Lisi, jo miestą nusiaubusį žemės drebėjimą pavadinęs „neįtikėtina sėkme“.

Būtent taip – milijardus kraunančia „neįtikėtina sėkme“ – žemės drebėjimus vertino ir toliau vertina italų mafija.

„Po žemės drebėjimų vykstantys atstatymo darbai yra didelį apetitą mafijai kelianti tema“, – sakė Nacionalinės kovos su mafija prokuratūros atstovas Franco Roberti.

Kad mafijos įtaka šalinant dramatiškus žemės drebėjimų padarinius neabejotina, neslepia ir premjeras M.Renzi. Jis patikino, kad dabar viskas bus kitaip.

„Reikia atstatyti greitai ir skaidriai. Šį kartą kiekvienas išleistas centas bus skaidrus ir tuo pasirūpins Nacionalinė kovos su korupcija tarnyba, – tikino Italijos ministras pirmininkas. – Mums reikia pakeisti mąstymą ir pasiraitoti rankoves.

Laukia darbas, kuriam prireiks metų, dešimtmečių, o gal net dviejų kartų. Tačiau tai nėra priežastis nepradėti išsyk dabar.“

Prireiks ištisų kartų?

Kelių kartų gali prireikti, kol italai atsikratys aplaidumo, žiūrėjimo pro pirštus, gudravimo ir pakantumo mafijai.

Juolab kad mafija tinklus raizgo ne tik apie statybų verslą. Bene akivaizdžiausi mafijos veiklos rezultatai matomi atliekų sektoriuje.

Italijos pietus vienai po kitos pradėjus krėsti šiukšlių krizėms, į viešumą iškilo kraują stingdančių faktų.

Su teisėsauga pradėjęs bendradarbiauti Kampanijos regiono mafijos „Camorra“ bosas Gaetano Vassallo papasakojo, kad nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio jie į Kampanijos regiono žemę pylė ir po ja kasė, ką norėjo: miesto šiukšles, nuodingas šiaurės regionų, Europos fabrikų ir net radioaktyviąsias atliekas.

„Darėme, ką norėjome, neprilausomai nuo to, kokia partija valdė, – dirbome su visomis. Pylėme tonas atliekų ir krovėmės milijardus“, – sakė buvęs mafiozas.

Mafijos veiklos zonose ėmė nevaldomai daugėti kvėpavimo takų ir vėžinių ligų. Oficialūs duomenys skelbia, kad kvėpavimo takų vėžio atvejų Kampanijos regione per pastaruosius dvidešimt metų padaugėjo 300 proc.

Mafiozai jau seniai negeria vandens iš čiaupo, tik mineralinį vandenį iš butelių, nes tikimybė, kad toksiškos atliekos prasibrovė į vandentiekį, jų nė kiek nestebina.

Pasak kito su teisėsauga ėmusio bendradarbiauti mafiozo Carmine Schiavone, per ateinančius dvidešimt metų visi tarp Neapolio ir Kazertos provincijų, vadinamų „terra dei fuochi“ (liet. ugnies žemė), gyvenantys žmonės mirs nuo vėžio.

Politikai ieško progų

Šią savaitę dėl savo kančių italai kaltino jau ne tik mafiją, bet ir politikus, kurie, prokuroro F.Roberti tvirtinimu, dažnai eina koja kojon su nusikaltėliais.

„Politika išpureno dirvą tragedijai“, – pirmame puslapyje rašė dienraštis „Il fatto quotidiano“.

Dienraščio teigimu, po 1997 m. Umbrijos ir Markės regionus sukrėtusio žemės drebėjimo, kurio metu žuvo 11 žmonių ir sugriuvo daugiau kaip 80 tūkst. pastatų, valdžia ėmė žarstyti pažadus imtis veiksmų.

Buvo pasiūlyta įstatymu įtvirtinti prievolę visus valstybinius pastatus ir maldos namus pritaikyti seisminės saugos normoms.

Tačiau tuometis vidaus reikalų ministras, 2006 m. Italijos prezidentu tapęs Giorgio Napolitano padėjo parašą ant dokumento, toliau įteisinančio aplaidumą.

Vietoj privalomo pastatų struktūros sustiprinimo – tai padėtų išvengti jų griūties stichijos atveju – politikas leido atlikti paprastus „pagerinimus“. Ekspertų tvirtinimu, tokie darbai kainavo pigiau, tačiau statiniams nesuteikė jokio papildomo saugumo.

„Seisminis pagerinimas nėra seisminių saugumo normų pritaikymas. Pagerinimas yra bendro ir plataus pobūdžio terminas, jis faktiškai nieko nereiškia“, – tvirtino italų Nacionalinės inžinierių tarybos prezidentas Armando Zambrano.

Būtent tai – pagerinimo darbus – ir atliko sugriuvusias mokyklas, ligonines ar bažnyčias remontavę inžinieriai, dabar galintys pasiteisinti, kad laikėsi numatytų procedūrų.

Be to, su mafija kovojančios tarnybos prokurorai organizuotų nusikaltėlių klanų čiuptuvus apčiuopė ne tik Romos, bet ir Milano savivaldybėje.

Dėl mafiozų Neapolio gyventojai skendi šiukšlėse, panašus likimas gresia ir vis sunkiau su atliekų išvežimu susitvarkantiems romiečiams. Dėl mafiozų strigo netgi pasaulinės parodos „Expo“ paviljonų statybos Milane.

Organizuotų nusikaltėlių klanai iš pietinių Sicilijos, Kampanijos,Kalabrijos regionų seniai paliko gimtuosius pietus ir apraizgė ne tik neseniai korupcijos ir mafijos infiltracijos skandalų virtinę išgyvenusią sostinę, bet ir tradiciškai atsparesniais laikytus šiaurinius pramoninius regionus.

Toks daug metų besitęsiantis politikų ir mafijos bendrininkavimas italams jau sukėlė daug skausmo ir atrodo, kad tai – dar ne pabaiga.

Milžiniški padariniai

6,2 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas centrinę Italijos dalį supurtė rugpjūčio 24 d. 3 val. 36 min. vietos (4 val. 36 min. Lietuvos) laiku. Drebėjimo epicentras užregistruotas 4 km gylyje po 667 gyventojus turėjusiu Akumolio miesteliu Apeninų kalnuose, Riečio provincijoje, Lacijaus regione, apie 150 km į šiaurės rytus nuo Romos.

Kol kas negalutinis žuvusiųjų skaičius pasiekė 294, mažiausiai 10 žmonių laikomi dingusiais. 388 sužeistiems žmonėms prireikė gydymo ligoninėse. Didžiausią žalą patyrė Amatričės, Akumolio ir Arkvata del Tronto miesteliai. Amatričėje žuvo 231 žmogus, tai yra beveik 10 proc. miestelio gyventojų.

Gelbėtojams iš po namų griuvėsių pavyko ištraukti 238 gyvuosius. Beveik 3,5 tūkst. žmonių liko be namų ir glaudžiasi viešbučiuose arba palapinių miesteliuose. Prognozuojama, kad palapinėse jiems gali tekti praleisti ir Kalėdas, nes laikinus medinius namelius žadama paruošti per penkis mėnesius.

Vyriausybė nedelsdama gelbėjimo darbams skyrė 50 mln. eurų, o iš viso iš nelaimių fondo žada skirti 234 mln. eurų atstatymo darbams. 10 mln. eurų patys italai paaukojo siųsdami trumpąsias žinutes specialiu Civilinės apsaugos departamento trumpuoju numeriu.

Skaičiuojama, kad po pirmojo smūgio per savaitę centrinę Italiją sukrėtė dar daugiau kaip trys tūkstančiai silpnesnių pakartotinių smūgių. Ekspertai perspėja, kad žemės drebėjimai Italijoje dažnės ir stiprės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.