Šią liepą Europą kamavę karščiai neaplenkė Graikijos, o su jais padaugėjo ir gaisrų. Ypač didelių nuostolių patyrė pietinė Peloponeso pusiasalio dalis. Ugniagesių sraigtasparniai gelbėjo atokiuose ūkiuose ir namuose ugnies įkalintus žmones.
Net rugsėjo antroje pusėje Graikijoje kasdien rasdavosi po 50–70 ugnies židinių, o, pavyzdžiui, praėjusį šeštadienį kilo net 72 gaisrai.
Skaičiuojama, kad net 90 proc. visų gaisrų sukelia žmonės. Kai kurie – tyčia, kiti – netyčia, bet abiem atvejais tai laikoma nusikaltimu. Tačiau suimtų ir nuteistų tėra vienetai.
Nelegaliomis statybomis susigundę žmonės ryžtasi padegti miškus, nes žino, kad už tai bausti turinti sistema beveik neveikia.
2007 m., kai mirčių per gaisrus skaičius viršijo 60, Graikijos vyriausybė pranešė apie naują kovos su padegėjais planą, kuris prilygo kovai su terorizmu.
Tuometinis premjeras Konstantinos Karamanlis pranešė, jog išdegusiuose miškuose medžiai bus atsodinti, kad juose nebūtų galima vykdyti masinių statybų.
Pažadai dalyti prieš rinkimus, o po jų visi užmojai pamiršti.
Miškus apsaugoti turėję įstatymai liko painūs ir pilni spragų, o jomis toliau naudojosi kompanijos, investuotojai ir miškų savininkai, norintys savo valdose nelegaliai statyti namus.
Maža to, vos prieš kelerius metus Graikija buvo vienintelė Europos Sąjungos (ES) šalis, neturinti žemės kadastro, o jo kūrimui skirta Bendrijos parama nugulė valdininkų kišenėse.
Oficialus žemės registravimas nepaprastai lėtai prasidėjo 2008 metais. Sunku patikėti, bet jam sudaryti iki šiol remiamasi 1945-aisiais ir dar anksčiau darytomis žemės nuotraukomis.
Jos jau seniai neatitinka realybės, todėl valstybei labai sunku įrodyti, kad statyboms parduodamos žemės paskirtis nebuvo pakeista.
2011-aisiais tyrimas parodė, kad Graikijoje stovi daugiau nei 1 mln. nelegalių statinių, įskaitant ir žemėje, kur anksčiau buvo valstybės saugomas miškas.
Vien Kretos saloje tokių pastatų skaičius siekia 45 tūkst.
Lankstūs įstatymai nedraudžia tokios žemės įteisinti kaip nuosavybės sumokant baudą jau po fakto.
Ši ydinga sistema vilioja miškingų žemės plotų savininkus. Ugnimi miškus naikinantys žmonės žino, kad už šį nusikaltimą bausmės tikriausiai nesulauks.
Tad sunku stebėtis pačių graikų teiginiu, kad nuo 2000 metų jau sudegė apie 1 proc. visos Graikijos teritorijos.
