Agungo ugnikalnis į daugiau nei 3 kilometrų aukštį savaitgalį ėmė spjaudyti dūmų debesis, lava kaupiasi krateryje, o sprogimai girdimi už 12 kilometrų. Skelbiama, kad išsiveržimas gali įvykti bet kuriuo metu.
Dėl vulkaninių pelenų, kurie galėtų sukelti didelį pavojų orlaiviams, pirmadienį ir antradienį atšaukti 445 skrydžiai į ir iš salos. Balyje kasmet apsilanko 5 mln. turistų, tad kelionių sutrikdymai bus jaučiami visame pasaulyje.
Be to, gruodis ir pirmoji sausio savaitė yra laikas, kai į salą atvyksta daugiausiai žmonių.
Maždaug už 40 kilometrų nuo ugnikalnio esanti portalo lrytas.lt žurnalistė Indrė Zigmantė teigė, kad Balyje viskas vyksta įprastu ritmu, didelės panikos nejaučia nei vietiniai, nei atvykėliai.
Tik paskaičius naujienas internete lietuvę labiau susirūpinti privertė tai, ar įvyks poryt planuojamas skrydis į Tailandą.
„Esame Ubude, jokių dūmų ar pelenų nesijaučia, čia saugu. Poryt turėtume išskristi į Puketą, mūsų skrydis dar neatšauktas, bet didelė tikimybė, kad tai įvyks“, – pripažino I.Zigmantė.
Pasak jos, ar skrydžiai bus atšaukti, paaiškės tik antradienį, todėl tik tada bus galima kreiptis į oro linijas ir aiškintis, ar už juos bus galima tikėtis kompensacijos.
„Dar turime laiko, bet skaičiau, kad jeigu ugnikalnis išsiverš, įstrigtume netrumpam“, – teigė žurnalistė.
Balyje atostogaujantis lietuvis Rolandas Bajoras portalui lrytas.lt pasakojo apie sunkumus, su kuriais pirmadienį susidūrė oro uoste, kai jau ruošėsi skristi namo. Oro uosto darbas buvo sustabdytas, skrydžiai buvo atidėti visai parai.
„Iš pradžių kilo daug chaoso, nes visi lėtai dirba. Bet šiaip viskas buvo gerai – oro uoste mums davė ir vandens, ir maisto. Dabar jau gavome ir viešbutį, – pasakojo R.Bajoras. – Tik pavargome, kol eilėse atstovėjome. Palikome savo kontaktus, kad susisiektų, kai jau bus kažkas aišku.“
Vyras pasakojo, kad toje salos pusėje, kuri toliau nuo ugnikalnio, tvyro ramybė, panikos nėra.
„Žmonės toliau gyvena savo gyvenimą. Mes su nesklandumais iki paskutinių dienų net nesusidūrėme. Tačiau kiti pasakojo, kad plaukė netoli ugnikalnio ir jų laivą apsnigo pelenais“, – teigė lietuvis.
Pavojus skelbtas jau seniai
O niekur neskubantys turistai Balyje iš viso neturi dėl ko jaudintis. Saloje apsistojęs lietuvis fotografas Paulius Stefanovičius portalui lrytas.lt teigė esantis ramus.
„Jokio pavojaus čia nėra. Be to, čia aš būsiu iki birželio mėnesio, todėl man neaktualu“, – apie sutrikdytą oro uosto darbą kalbėjo lietuvis.
Juolab, kad aukščiausias pavojaus lygis dėl galimo Agungo išsiveržimo buvo paskelbtas dar rugsėjį, kai stebėtojai užfiksavo paūmėjusius virpesius. Dėl to buvo padvigubinta evakuacijos zona aplink kraterį ir ją palikti liepta 140 tūkst. žmonių.
Įspėjimas buvo atšauktas spalio 29 dieną, kai ugnikalnis aprimo, bet 25 tūkst. žmonių liko evakuacijos centruose.
Siūlo vykti keltais ir autobusais
Pirminiais duomenimis, oro uostas turėtų būti uždarytas iki antradienio ryto, tačiau tolesnis ugnikalnio aktyvumas ir išsiveržimai galėtų sutrikdyti skrydžius net kelias savaites.
Oro uoste turistus pasitiko informacinės lentos, pranešančios apie atšauktus skrydžius.
„Dabar turėsime susirasti viešbutį ir išleisti dar daugiau pinigų, kurių tikrai neatgausime, kai galiausiai pavyks grįžti namo“, – AP skundėsi Balio oro uoste su drauge įstrigęs turistas iš Kanados Brandonas Olsenas.
Indonezijos turizmo agentūra primena keliautojams, kad palikti Balį jie galėtų keltu persikeldami į gretimą Javos salą ir sausumos transportu pasiekti Džakartos tarptautinį oro uostą. Anksčiau siūlyta keltis ir į Lomboko salą, tačiau joje skrydžius taip pat trikdo vulkaniniai pelenai. Tiesa, šios kelionės gali atsieiti nemažai.
Agentūros vadovas Budi pranešė, kad pagrindiniai keltų uostai pasiruošė automobilių ir turistų pliūpsniui.
Indonezijos turizmo ministerija pranešė, kad šalies Viešbučių ir restoranų asociacijai priklausančiose nakvynės vietose oro uosto uždarymo paveiktiems turistams bus galima apsistoti nemokamai.
