Tai – du sulčių gėrimai: Lenkijoje pagamintas „Tymbark” įvairių vaisių ir morkų gėrimas (nurodoma, kad mažiausias vaisių ir morkų kiekis – 20 proc.) ir latvių „Cido” įvairių sulčių gėrimas (mažiausias vaisių kiekis – 30 proc.). Laborantai vertino ir pirkėjų mėgstamas sultis iš koncentratų – vengriškas „Elmenhorster” įvairių vaisių sultis ir lenkiškas „Tymbark” įvairių vaisių ir morkų sultis.
Specialistai tyrė, kiek šiuose gaminiuose iš vaisių sulčių koncentratų yra konservanto sieros dioksido, taip pat kiek yra sulfitų – alergiją sukeliančių maisto priedų. Taip pat buvo įvertintas sausųjų medžiagų kiekis, t. y. kiek juose yra vaisių, nurodytų pavadinime.
„Skanaus!” kalbinti pirkėjai nedidele balsų persvara kaip skaniausią iš keturių vertintų gėrimų išrinko Vengrijoje pagamintas 100 proc. įvairių vaisių sultis su vitaminais „Elmenhorster”.
Išvaizda ir skoniu nesiskiria
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausiojo specialisto Algimanto Lipnicko, šiuo metu rinkoje yra daug pakuotėmis ir netgi skoniu vienas į kitą panašių gaminių iš vaisių sulčių koncentratų.
Tačiau renkantis parduotuvėje derėtų atsiminti, kad vertingiausios iš šių gaminių yra sultys.
Dažniausiai jos būna koncentruotos arba pagamintos iš sulčių koncentratų įpilant vandens. Koncentruotos vaisių sultys gaunamos iš vienos ar daugiau rūšių vaisių sulčių pašalinus tam tikrą dalį vandens.
Vaisių sultys iš koncentrato – tai atgamintos sultys, į jas grąžinamas koncentruojant pašalintas vanduo ir kvapiosios medžiagos. Kaip aiškino VMVT Maisto skyriaus vyriausiasis specialistas A.Lipnickas, tokių sulčių skonis, kvapas, spalva ir kitos juslinės bei fizinės ir cheminės savybės turi atitikti iš tų pačių vaisių pagamintų sulčių savybes.
Jeigu sultys yra pagamintos iš kelių skirtingų rūšių vaisių koncentratų, visų jų pavadinimus privalu išvardinti sudėties apraše mažėjimo tvarka.
Dar į sultis iš koncentratų gali būti pridedama vaisių minkštimo arba jos gali būti pasaldintos cukrumi. Tuomet pavadinimas turi būti papildytas žodžiais „pasaldintos” arba „pridėta cukraus”, taip pat nurodytas pridedamo cukraus kiekis gramais viename litre.
Į sultis, koncentruotas sultis, vaisių sultis iš koncentrato, išskyrus kriaušių arba vynuogių sultis, leidžiama pridėti cukraus rūgštumui sureguliuoti – ne daugiau kaip 15 gramų 1 litrui sulčių, o norint pasaldinti – ne daugiau kaip 150 gramų 1 litrui sulčių.
Cukrų galima keisti saldikliais
Dar vienas produktas, kurį galima rasti parduotuvių lentynose, – nektaras.
Tai pasaldintas cukrumi, medumi arba saldikliais vandeniu skiestas sulčių koncentratas, vaisių sultys iš koncentrato arba tyrelė. Dažniausiai nektarai gaminami iš vaisių ir uogų, kurių natūralios sultys ne itin skanios arba per tirštos – iš mėlynių, persikų, bananų, spanguolių, citrinų.
Pagal teisės aktų reikalavimus, mažiausias vaisių sulčių ar tyrės kiekis nektaro pakelyje turi priklausyti nuo gamybai naudojamų vaisių ar uogų rūšies. Paprastai natūralios sudėtinės dalys nektare sudaro nuo 25 proc. (juodųjų serbentų, citrinų, bananų, granatų ir kt.) iki 50 proc. (obuolių, ananasų, apelsinų ir kt.).
Cukraus į nektarus leidžiama dėti iki 20 proc. galutinio gaminio masės. Jei vaisių nektarai gaminami be cukraus arba sumažintos energinės vertės, cukrus gali būti visiškai arba iš dalies pakeičiamas saldikliais.
Daugiausia – vandens
Mažiausiai sulčių yra iš vaisių koncentratų gaminamuose sulčių gėrimuose.
Jei ant pakuotės parašyta „gaivusis gėrimas su sultimis”, jo sudėtyje turėtų būti ne mažiau kaip 5 proc. vaisių, daržovių sulčių, jų tyrės arba jų mišinių.
Panašus gaminys – tas, ant kurio pakuotės užrašyta „gaivusis sulčių gėrimas”. Jo sudėtyje natūralių sudedamųjų dalių turi būti ne mažiau kaip 12 proc.
Apie alergenus – nė žodžio
Pagal specialią vadinamąją Brikso laipsnių sistemą NMVRVI specialistai apskaičiavo, kad visuose vertintuose gėrimuose ir sultyse vaisių kiekis panašus.
Mažiausiai tirpių sausųjų medžiagų yra „Elmenhorster” sultyse – 10,9 proc., daugiausia – „Tymbark” sultyse – 12,1 proc. Gėrime „Cido” sausųjų medžiagų yra kiek daugiau nei gėrime „Tymbark” – atitinkamai 11,7 ir 11,5 proc. Šie kiekiai atitinka normas. Maisto kokybės vertinimo specialistus labiausiai nustebino kito tyrimo rezultatai: dvejose sultyse ir viename sulčių gėrime nustatytas toks konservanto ir antioksidanto sieros dioksido kiekis, kokį privaloma ženklinti etiketėje kaip alergeną.
Reikalaujama, kad gamintojai maisto produktų, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 10 mg/kg arba 10 mg/l sieros dioksido arba sulfitų, etiketėse aiškiai tai nurodytų kaip alergeną.
Daugiausia sulfitų laboratorijoje buvo rasta Lenkijoje pagamintose „Tymbark” įvairių vaisių ir morkų sultyse. Taip pat Vengrijoje gamintose „Elmenhorster” įvairių vaisių sultyse.
Lenkiškame „Tymbark” įvairių vaisių ir morkų gėrime sulfitų truputį mažiau nei sultyse, tačiau daugiau nei leidžia higienos normos. Tad nustačius ir tokį kiekį apie tai privaloma parašyti ant pakuotės. Vieninteliame Latvijoje pagamintame įvairių vaisių sulčių gėrime „Cido” sulfitų nustatyta mažiau kaip 10 mg/l, tad šio alergeno nereikia nurodyti.
Kartojo tyrimus
VMVT Maisto skyriaus vyriausiasis specialistas A. Lipnickas teigė, kad tokie sulfitų nuokrypiai aptinkami pirmą kartą: „Tiekėjai jau aiškinasi, iš kur galėjo atsirasti sulfitų, nes, pasak gamintojų, jų nededama. Gali būti, kad sulfitų pateko iš sulčių koncentratų, nes nustatytas kiekis vis dėlto nėra didelis. Labai svarbu, kad gamintojai pagrįstų, iš kur jų galėjo atsirasti“
Siekdami įvertinti, ar kitose partijose yra alergenų, VMVT maisto inspektoriai tyrė ir papildomus mėginius. NMVRVI laboratorijoje „Tymbark“ įvairių vaisių ir morkų sultyse ir „Elmenhorster“ įvairių vaisių sultyse sulfitų nebuvo nustatyta.
„Atlikus papildomus tyrimus matyti, kad sulfitų gamybos metu nededama, mat pakartotiniais tyrimais nustatytas sulfitų kiekis yra mažesnis nei 10 miligramų litre, vadinasi, produktuose alergenų nėra“, -- sakė A.Lipnickas.
„Tymbark“ įvairių vaisių ir morkų gėrime jų rasta kiek daugiau nei leidžiama.
VMVT dėl tokio tyrimų rezultato įspėjo tiekėją.
Pasak VMVT atstovo, 2011 m. maisto kokybės vertinimo specialistai tyrė sulfitų ir sieros dioksido kiekį džiovintuose, šviežiuose, šaldytuose, konservuotuose produktuose, taip pat sultyse. Iš viso tirti 93 mėginiai, daugiausia vyno, tačiau visuose tirtuose mėginiuose sulfitų koncentracija pernai atitiko teisės aktų reikalavimus.
Gali sutrikdyti sveikatą
Sieros dioksidas ir sulfitai (dažnai vadinami tiesiog sulfitais SO2) – tai maisto priedai, dedami į maisto produktus kaip konservantai ir antioksidantai. Sulfitai slopina bakterijų augimą, apsaugo produktus nuo parudavimo, o tai ypač svarbu laikant vaisius, daržoves. Taip pat sulfitai pailgina produktų vartojimo laiką.
Nedidelis šių medžiagų kiekis natūraliai susidaro vynuogėse, krevetėse, apelsinų sultyse ir daugelyje kitų augalinių produktų. Kai gaminant maisto produktus sulfitai naudojami kaip maisto priedai, šių medžiagų kiekis maisto produktuose būna gerokai didesnis, tad sulfitams jautriems žmonėms gali sutrikti sveikata. Sulfitai laikomi alergenais.
Sieros dioksidą ir sulfitus kaip maisto priedus leidžiama naudoti ruošiant vėžiagyvius ir moliuskus, džiovintus pomidorus, grybus ir vaisius, kai kuriuos kitus vaisius ir daržoves, gaminant konditerijos gaminius, taip pat alų, vyną, sidrą, midų.
Suabejojo tyrimų rezultatais
Bendrovė „Osama“, tiekianti į Lietuvą „Tymbark“ sultis, atliktus tyrimus pakomentavo šitaip: „Griežtai nesutinkame su Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto nuomone, kadangi tyrimai buvo atlikti naudojant nerekomenduojamą ir neakredituotą metodą. Institutas pasinaudojo metodu, kuris iš anksto yra susijęs su didele klaidos rizika.
Gavę informaciją iš Nacionalinio instituto nedelsdami užsakėme ginčijamų partijų tyrimą nepriklausome akredituotame Vokietijos tyrimo institute, kurio paslaugomis tokiais atvejais naudojasi gamintojai iš visos Europos.
Šio aukštai vertinamo Europoje instituto tyrimų rezultatai aiškiai ir vienareikšmiškai nurodo, kad ginčijami produktai atitinka ES teisės reikalavimus. Sulfitų nerasta“.
Bendrovė „Eckes-Granini Lietuva“, tiekiančios į Lietuvą „Elmenhorster“ sultis, taip pat nesutinka su tyrimų rezultatais: „Elmenhorster“ įvairių vaisių sultys yra gaminamos tik iš „Eckes-Granini Group“ ir tarpautinės organizacijos SGF sertifikuotų tiekėjų žaliavų. Visos žaliavos turi sertifikatus, patvirtinančius, kad jose sulfitai (sieros dioksidas) ir kiti alergenai neviršyja Europos Sąjungos direktyvomis nustatytų normų.
Būtent todėl „Eckes-Granini Lietuva“, suabejojusi pirmojo tyrimo rezultatais, 2012 birželio 25 dieną atliko pakartotinius tos pačios produktų partijos tyrimus Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute.
Pakartotinio tyrimo rezultatai parodė, kad sulfitų (sieros dioksido) kiekis „Elmenhorster“ įvairių vaisių sultyse neviršyja higienos normomis nustatytų leistinų normų. Vadovaudamasi šiais tyrimais, „Eckes-Granini Lietuva“ įsitikinusi, kad jos parduodamos „Elmenhorster“ įvairių vaisių sultys 0,2 litro talpos pakelyje atitinka visas LR nustatytas higienos normas, o pats produktas yra saugus“.
Savo žodį tarė ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius Gediminas Pridotkas: „Naudotas tyrimo metodas yra akredituotas pagal tarptautinius standartus. O taikoma kokybės sistemą yra patvirtinusi Vokietijos akreditavimo tarnyba“.
