Z. Sneigienė visą gyvenimą atiduoda bibliotekininkystei. Jos sutuoktinis Arvydas – senos, sunkios, bet įdomios profesijos atstovas – kalvis.
Dukrą ir sūnų užauginusi pora dabar džiaugiasi galėdami daugiau laiko skirti sau.
Apie šeimoje tvyrančią meilę ir kūrybingą atmosferą byloja net drauge gaminamo firminio patiekalo pavadinimas.
Tenka išklausyti rūpesčius
Pastaruosius dvidešimt penkerius metus Z.Sneigienė dirba Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos bibliotekos Eigulių filiale.
„Smagu matyti, kaip auga kartos. Iš pradžių skaitė seneliai, vėliau jų vaikai, o dabar – anūkai”, – pasakojo Z.Sneigienė.
Moteris neslėpė, kad bibliotekininkas dažnai yra tarsi kunigas ar nuodėmklausys.
Žmonės ją pažįsta, todėl pasitiki. Dažnai kreipiasi pagalbos norėdami bibliotekoje esančiais kompiuteriais sumokėti mokesčius ar rasti įvairiausios informacijos.
Taip pat pasakoja apie savo rūpesčius, bėdas, džiaugsmus.
Rengė vasaros stovyklą
„Gyvenimas keičiasi. Bibliotekininkai taip pat ieško įvairesnių patrauklių būdų populiarinti knygas”, – pasakojo moteris.
Šiemet pirmą kartą Eigulių bibliotekoje savaitę vyko vasaros stovykla su knyga. Joje galėjo lankytis iš Kauno neišvykę, neturintys ką per atostogas veikti vaikai ir jaunimas.
„Iš pradžių atėjo tik keli vaikai. Vėliau, išgirdę apie mūsų programą, prisijungė ir daugiau. Viena vilnietė mergaitė džiaugėsi, kad besisvečiuodama Kaune galėjo lankyti įdomius užsiėmimus”, – pasakojo bibliotekininkė.
Vaikai kasdien susitikdavo su rašytojais, dailininkais. Drauge su jais skaitė, kūrė, svajojo.
Dalyvauja kalvių pleneruose
Bibliotekoje ir poros namuose galima pamatyti įdomių pieštukinių, šviestuvų, kitų kaltinių suvenyrų. Taip žmonos darbovietę ir namus puošia jos vyras A.Sneigys.
Šiauliuose jis baigė vaikų dailės mokyklą, vėliau Klaipėdoje mokėsi meninio gintaro ir metalo apdirbimo. Kūrybingas vyras dirbo Kauno restauravimo dirbtuvėse. Vėliau dešimt metų buvo kranų šaltkalviu bendrovėje „Kauno gelžbetonis”.
„Darbas buvo sunkus, sudėtingas. Todėl atsiradus galimybei vėl grįžau prie meninės kalvystės. Pats piešiu dirbinių eskizus ir kuriu projektus.
Patinka fantazuoti ir kurti originalius dirbinius”, – pasakojo įvairiuose kalvių pleneruose dalyvaujantis A.Sneigys.
Padeda puošti biblioteką
„Vyras labai daug skaito, daugiau už mane. Todėl atsidėkodamas bibliotekai ir iškala įvairių puošmenų bei suvenyrų”, – sutuoktinį gyrė Z.Sneigienė.
Eigulių bibliotekoje saugomas įspūdingas albumas. Jo viršelius iš metalo nukalė bibliotekininkės vyras. Albume sudėti senąjį Kauną vaizduojantys atvirukai, kuriuos dovanojo ištikimi skaitytojai.
Laisvalaikiu pora mėgsta keliauti. Prisijungia prie kelionių agentūrų autobusais organizuojamų pažintinių kelionių. Taip yra apvažiavę ne vieną šalį.
Drauge kauniečiai sukasi ir virtuvėje. Mums besisvečiuojant Z. ir A.Sneigių namuose, Arvydas meistriškai malė ir maišė faršą, Zita vikriai trynė sūrį.
Pora vaišino firminiu savo patiekalu – vyniotiniu „Viliotinis”.
Mėsos vyniotinis „Viliotinis”
Patiekalui reikės 250 g jautienos, 250 g kiaulienos, 1 svogūno galvos, 1 kiaušinio, faršo prieskonių, pipirų, druskos.
Taip pat 350 g bet kokio fermentinio sūrio, 5 kiaušinių, 250 g pusriebio majonezo.
Mėsa sumalama, pagaminamas faršas.
Sūris sutrinamas smulkia trintuve, sumaišomas su kiaušiniais ir majonezu. Masę reikia gerai išmaišyti, tačiau neplakti. Sūrio mišinys dedamas į keturkampę kepimo skardą, kruopščiai užglaistomi visi skardos kampai.
Masė pašaunama į iki 200 laipsnių karščio įkaitintą orkaitę. Šilumą sumažinus iki 150 laipsnių, sūris kepamas 10 – 12 min.
Sūrį ištraukus iš orkaitės, jam leidžiama atvėsti.
Į skardą klojamas kepimo popierius. Ant jo guldomas iškeptas sūris. Ant viršaus dedamas faršo sluoksnis. Patiekalas susukamas į vyniotinį. Dar kepamas orkaitėje 200 laipsnių temperatūroje 40 min.
Patiekalas skanus ir karštas, ir atvėsęs. Vyniotinį galima įdaryti ir daržovėmis ar grybais. Valgomas su majonezu ir šviežiomis daržovėmis.
