Skaniausias – lietuviškas
„Skanaus!” apklausoje dalyvavę „Iki” prekybos centro lankytojai iš keturių perkamiausių limonadų rinko skaniausią. Pasirodo, jog tai lietuviškas „Rasa Frut Lemon”. Dauguma pirkėjų tvirtino, kad gaiviuosius gėrimus perka retai ir stengiasi atidžiai skaityti etiketes, rinktis tokius, į kurių sudėtį įeina daugiau natūralių medžiagų.
Tiesa, nemaža dalis apklaustųjų teigė išvis vengiantys limonadų dėl didelio juose esančių sintetinių medžiagų kiekio. „Kas skanu vienam, nebūtinai turi patikti kitam. Bet tiesiog būtina žinoti, kuo skiriasi pamėgto gaiviojo gėrimo sudėtis nuo kitų”, – perspėjo Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė.
Prieš perkant vadinamuosius limonadus pirmiausia reikia įvertinti etikečių užrašus. Pagal galiojančią tvarką, jie turi būti vadinami aromatizuotais gaiviaisiais gėrimais arba gali būti nurodomas konkretus skonis, pavyzdžiui, citrinų. Jeigu produktas vadinamas gėrimu su sultimis, jame turi būti ne mažiau kaip 5 procentai tūrio vaisių, daržovių sulčių arba jų tyrės. Ne mažiau kaip 12 proc. tūrio jų turi būti sulčių gėrimuose.
Vertingiausias – vanduo
Laboratorijose įvertinę gėrimų sudėtį, mitybos specialistai teigia: vertingiausia gaiviųjų gazuotų gėrimų sudedamoji dalis – vanduo. Čia jis sudaro 90 ir daugiau procentų. Likusi dalis – cukrus, dirbtiniai saldikliai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, spalvą, skonį bei kvapą suteikiantys maisto priedai ir ilgą produktų galiojimą užtikrinantys konservantai. Geriamąjį vandenį prisotinus anglies dioksidu (angliarūgšte), jį pagardinus kitokiomis medžiagomis, pagaminamas gazuotas gaivusis gėrimas su burbuliukais.
Pasak I.Drulytės, jie gėrimui suteikia įvairių savybių. Rūgšti terpė padeda jam ilgiau negesti, be to, gazuoti gėrimai skatina žarnyno veiklą. Kita vertus, dėl angliarūgštės greičiau pasisavinami gėrime esantys angliavandeniai, kitos medžiagos, ji gali sudirginti jautresnių ir sergančių virškinamojo trakto ligomis žmonių žarnyną.
Didžiulis cukraus kiekis
Maistinė ir energinė tokių gėrimų vertė priklauso nuo to, kuo gėrimas saldintas – cukrumi, gliukozės ir fruktozės sirupu ar dirbtiniais saldikliais. Nors pastarieji turi mažiau kalorijų, cukrus ar gliukozės ir fruktozės sirupas – natūralesni. Pasak I. Drulytės, cukrus gėrimuose keičiamas saldikliais ne tik norint sumažinti produktų energinę vertę, bet ir jų savikainą.
„Sprite” ir „Darida Citro-ekstra” gėrimuose nėra dirbtinių saldiklių, o cukraus – apie 10 proc. Tai reiškia, kad stiklinėje šių gėrimų yra šaukštas cukraus. Gėrime „Rasa Frut Lemon” yra ne tik cukraus, bet ir aspartamo E951. Jo kiekis atitinka normas. Užtat „Citrinuke” – vien dirbtiniai saldikliai: natrio ciklamatas, aspartamas, natrio sacharinas, acesulfamas.
K. Pasak I.Drulytės, nors saldiklių kiekis gėrimuose neviršijo leistinų normų, tokie limonadai nėra skirti ribojantiems kalorijų kiekį. Vaikai, dideliais kiekiais vartodami gaiviuosius gėrimus su sacharinu ar ciklamatu, gali viršyti šių priedų paros normą. Kita vertus, išgėrę 1,5 litro limonado su cukrumi būsite suvalgę 7,5 šaukšto šio saldėsio.
Sunku susekti normas
Konservantų – benzoinės rūgšties – daugiau nustatyta lietuviškuose gėrimuose. „Rasa Frut Lemon” jos yra 127 mg/l, „Citrinuke” – 126 mg/l. Baltarusiškame „Darida Citro-ekstra” – 103 mg/l, o „Sprite” jų išvis nerasta. Dažiklių (sulfitinės amoniakinės karamelės) aptikta tik kaimyninės Baltarusijos limonade. „Rasa Frut Lemon” buvo papildytas biotinu ir keletu B grupės vitaminų: 100 mililitrų – 15 proc. rekomenduojamos paros normos (RPN). I.Drulytė pasiūlė apskaičiuoti: 0,5 litro šio gėrimo yra 75 proc. dienos normos, nors tinkamai maitindamasis žmogus visų maistinių medžiagų turėtų gauti su vaisiais, daržovėmis, grūdų produktais.
Abejotina, ar vitaminais papildyti saldūs gėrimai, užkandžiai, netgi dešrelės yra tinkamas šių medžiagų šaltinis. Mat tampa sunku apskaičiuoti, kiek kartų viršijamos dienos normas.
Vilioja paveiksliukais
Trys iš keturių šių gėrimų gamintojų pirkėjus vilioja etiketėse nupieštais vaisiais, nors sudėties aprašyme vaisių nenurodyta. Yra tik kvapiųjų medžiagų. Pasak I.Drulytės, paveiksliukas ar kiti užrašai nebūtinai sutampa su turiniu. Štai ant gėrimo „Rasa Frut Lemon” ne tik nupieštos citrinos, kiti vaisiai, bet ir rašomas žodis „frut” („fruit” – išvertus iš anglų k. – vaisius). Tačiau jokių vaisių gėrime nėra.
„Citrinuko” etiketėje puikuojasi užrašas „Natūralūs gėrimai”, kuris vartotojui leidžia suprasti, kad šis gėrimas natūralus. Tačiau produkto sudėties aprašyme iš natūralių medžiagų paminėtas tik vanduo. Tad mitybos specialistų patarimas vartotojams paprastas: gaiviuosius gėrimus būtina gerti tiktai labai saikingai, ypač vaikams.
Ir nepamiršti, kad jei limonadai – tai vanduo su maisto priedais, gal verčiau gerti gryną vandenį.
