Peržengus šimtamečio namo, kuriame įsikūrusi Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto (VU KHF) prodekanė L. Ulvydienė, slenkstį pakvimpa pyragu.
Nustebina ir netikėtas vaizdas – prie viryklės sukasi ne namų šeimininkė, o 14-metis vaikinas. Pasirodo, kad priimti svečius ruošėsi ne tik L. Ulvydienė, bet ir jos jaunėlis sūnus Jokūbas.
Vertina šeimos tradicijas
„Vertinu šeimos tradicijas ir bendravimą prie stalo. Tai stengiuosi diegti ir vaikams“, – atvirai pasakojo anglų filologijos specialistė.
L.Ulvydienė gyvena šimtamečiame senelių name. Senelis, buvęs policininkas, žuvo, močiutė su vaikais ant rankų neteko visko. Užėjus sovietams, jos namelį stribai sudegino. Įsikūrusi pas gimines, pati nieko neturėdama, ji šelpdavo ir pavalgydindavo visus skurstančius.
Puiki kulinarė buvo ir L. Ulvydienės mama Genovaitė Gedminienė. Iš jos pomėgį gaminti perėmė mokslininkė. Šeimos tradicija tęsiasi ir toliau.
„Artėjant 7-ajam Jokūbo gimtadieniui, jis paprašė dovanos – storos knygos, kurioje pateikti tūkstančio patiekalų receptai. Stebėjausi, bet svajonę įgyvendinau.
Originalių idėjų nestokojanti moteris savo pomėgį gaminti pritaikė ir mokslinėje veikloje. Surengė projektą „Paragaukime kalbos“.
150 pagyvenusių kauniečių nemokamai galėjo lankyti anglų kalbos kursus. Juose buvo degustuojamas maistas ir drauge mokomasi kalbėti apie jį bei apie įvairius kitus praktiškus dalykus.
Marinuotas karpis su peletrūnais
Patiekalui reikės 2 kg karpio, 200 ml grietinėlės, 2 citrinų sulčių, kelių peletrūno šakelių, 3 morkų, cukinijos, žiedinio kopūsto, Briuselio kopūsto, svogūno galvos, saliero.
Švelniam agrastų padažui reikės 100 g agrastų, 7 g cukraus, 1 šaukšto vandens, 15 g sviesto, džiovinto peletrūno.
Aštriam agrastų padažui reikės 100 g agrastų, 7 g cukraus, 1 šaukšto vandens, 15 g sviesto, džiovinto peletrūno, 1 šaukšto majonezo, po žiupsnelį maltų imbiero, ciberžolių ir kalendros.
Karpis iš vakaro nuvalomas, supjaustomas gabalais ir marinuojamas išspaustų citrinų sultyse bei mėgstamų prieskonių mišinyje. Kitą dieną žuvis dedama į garų puodą, užpilama grietinėle, pasūdoma. Įberiama peletrūno.
Taip pat garų puode troškinamos visos mėgstamos daržovės.
Patiekalas garuose troškinamas 40 min. Patiekiamas su ryžiais ir agrastų padažais.
Švelnusis, rožinis agrastų padažas gaminamas uogas sudėjus į puodą, užpylus vandeniu. Jos troškinamos, kol suminkštėja. Tada agrastai pertrinami per labai smulkų sietelį. Įdedama sviesto, cukraus, peletrūno, išmaišoma.
Aštrusis gintaro spalvos agrastų padažas gaminamas taip pat. Tik uogas pertrynus per sietelį, dedama sviesto, cukraus, majonezo, imbiero, kalendros ir ciberžolių bei peletrūno.
Vyšnių pyragas
Patiekalui reikės 2 stiklinių manų kruopų, 2 stiklinių miltų, 2 stiklinių cukraus, 1 l vyšnių be kauliukų.
Manai, cukrus ir miltai sumaišomi ir padalijami į dvi lygias dalis.
Į folija ištiestą skardą pilama pusė cukraus, manų kruopų ir miltų masės. Ant jos sudedamos vyšnios. Viskas užpilama kita dalimi mišinio.
Pyragas orkaitėje kepa 50 min. 180 laipsnių temperatūroje.
Jokūbo suflė
Desertui reikės 200 g juodojo šokolado, 40 g krakmolo, 60 g cukraus, 6 kiaušinių, 1 pakelio vanilinio cukraus.
Šokoladas ištirpdomas verdančio vandens vonelėje. Į jį įmaišomi 6 kiaušinių tryniai. Lėtai maišant įpilamas vanilinis cukrus. Krakmolas sumaišomas su cukrumi, supilamas į šokolado masę.
Kiaušinių baltymai su šaukštu cukraus išplakami iki standumo ir atsargiai sumaišomi su šokolado mase. Mišinys pilamas į sviestu išteptą kepimo indą. Orkaitėje kepamas 20 – 30 min. 180 laipsnių temperatūroje.
Nuo to laiko sūnus vis improvizuoja prie viryklės“, – pasakojo Loreta.
Tuo metu Jokūbas iš orkaitės ištraukė paties pagamintą šokoladinį suflė. Prie šeimos prisidėjo ir nuo vadovėlių pakilęs vyresnysis Rokas. 18-metis ruošiasi studijuoti medicinos mokslus, todėl mokosi ir vasarą.
Naujų idėjų pilna galva
Moteris prisipažino, kad nors ir neapsimoka, per sūnų vasaros atostogas ji kasdien iš darbovietės senamiestyje pietauti vyksta namo.
Mokslininkei brangi kiekviena drauge su vaikais praleista akimirka.
Po valandos vėl skuba į universitetą. Čia ji atsakinga už tarptautinius projektus. Prodekanės idėja buvo dar 2005 metais VU KHF įdiegti vakarietišką internetinį studijų metodą.
Aktyviai moteriai teko po universitetą palakstyti ir su statybininko šalmu. Nors buvo atsakinga už lėšų XV – XVII amžiaus pastatuose įsikūrusio universiteto rekonstrukcijai paieškas, teko kontroliuoti ir darbus.
Senjorai ragavo kalbos
Prodekanė prisideda ir prie kasmet vis naujų programų atsiradimo universitete. Nuo šio rudens VU KHF vieninteliame Lietuvoje atsiras audiovizualinio vertimo studijų programa. Vokiečių ir anglų kalbų besimokantys studentai įgis ir vertėjų, titruotojų, interneto svetainių tvarkytojų kvalifikaciją.
Pastaruoju metu mokslų daktarė gilinasi į tarptautinės komunikacijos sritį. Mezga ryšius tarp Kauno fakulteto ir įvairių užsienio šalių aukštųjų mokyklų. Naujausias laimėjimas – bičiulystė su viena geriausių privačių Izraelio aukštųjų mokyklų, kurioje greičiausiai galės pasimokyti ir lietuviai.
