Nuryjant gėrimą dalis aromato yra siunčiama atgal į nosį tiesiai iš burnos. Tai aktyvuoja „antrą kvapo pajautimą“ smegenyse, kur suvokiamas jau visai kitoks skonis, daugelio apibūdinamas kaip ne itin malonus.
Kartais mūsų organizme vyksta priešinga reakcija. Geras to pavyzdys – Prancūzijoje populiarūs pelėsiniai sūriai, kurių kvapas atstumiantis, bet skonis – puikus. Kai kurie degustuotojai net pastebi, jog iškvepiamas šio sūrio kvapas yra gerokai švelnesnis nei įkvepiant.
Neseniai vykusiame Britų mokslo festivalyje Aberdeeno mieste Londono universiteto profesorius Barry Smith pasakojo: „Mes kvapą suvokiame dvejopai. Pirmuoju atveju mūsų juslė veikia įkvepiant, o antruoju – kai oras iš burnos kvėpavimo taku pasiekia nosį ir yra iškvepiamas.“
Fenomenalu tai, kad beveik aštuoniasdešimt procentų skonio mes pajaučiame uoslės receptoriais, esančiais nosyje, o ne skonio receptoriais liežuvyje. Receptoriai, perduodantys informaciją smegenims, į kvapus reaguoja priklausomai nuo to, kokia kryptimi juda oras.
„Tik pagalvokite apie smirdantį sūrį, tarkime, „Epoisses“ rūšies. Jo kvapas – it paauglio sportbačio vidaus. Vis tik kai sūris atsiduria burnoje ir kvapas keliauja pro kitą nosies pusę, jaučiame puikų sūrio skonį. Rytinės kavos situacija – priešinga, nes kvaoas nuostabus, tačiau skonis kartus, priverčiantis susiraukti.“
Mokslininkai žino tik du kvapus – šokolado ir levandų-, kurie visiškai nesiskiria bandant užuosti tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Kavos keistenybę jie paaiškina labai paprastai – seilės sunaikina net 300 iš 631 chemikalo, kuris suteikia kavai puikų kvapą.
