Vyno magijai sukurti labiau nei šiltas klimatas, geras dirvožemis ar prietarai reikia vyndarystei atsidavusio žmogaus rankos.
M.Rivera Fresno ne pirmą kartą lankėsi mūsų šalyje. Į Lietuvą vyninės „Santa Helena” gėrimai atkeliavo 2002 metais – tai buvo jauni, „Varietal” grupės vynai iš centrinio Čilės slėnio.
Vėliau Lietuvos vyno mėgėjams buvo pasiūlyta dar geresnio, brandinto vyno.
Šį kartą Čilės vyndarys surengė išskirtinio vyno „Santa Helena” degustaciją, pasakojo ne tik apie vynmedžių slėnius, savo profesijos kasdienybę, bet ir apie Čilės gamtos magiją, kurią sukuria Andų kalnai, Atakamos dykuma, Ramusis vandenynas.
Ramiojo vandenyno pakrantės dalyje klimatą vėsina šaltoji Humboldto srovė, o ir Antarktida nėra toli. Arti atogrąžų zonos esančiose Čilės vynuogynų teritorijose beveik statmenai į žemės paviršių šviečianti saulė ir nuo vandenyno sklindanti vėsa sukuria neįprastą efektą.
Uogų derlius prisirpsta iki galo ir nesuteikia skoniui ryškaus rūgšties bei taninų pojūčio. Skirtingas dirvožemis ir klimatas palankūs įvairioms vynuogių veislėms auginti. Tai ir yra Čilės magija. Būtent toks šūkis lydi prekės ženklą „Santa Helena”.
Čilės magiškumą atskleidė ir nuoširdus bendravimas degustacijos metu. Matias atsisakė padavėjų pagalbos aptarnauti svečius. Vyndarys pats atkimšinėjo vyno butelius, uostė vyną, tikrino kamščius. Ir tik įsitikinęs, jog vynas kokybiškas, pilstė jį svečiams į taures. Tai reta degustacijose, kuriose dalyvauja žinomi vyndariai.
Čilės sostinėje Santjage gimęs ir augęs Matias vyndaryste susidomėjo jau paauglystėje. Nors dažniausiai šios profesijos keliu pasukama dėl tėvų ar senelių vyndarių įtakos, M.Riveros Fresno protėviai nieko bendra su vyno gamyba neturėjo.
Vyndaryste Matias susidomėjo per atostogas ir savaitgaliais svečiuodamasis pas mokyklos laikų draugą, kurio tėvas turėjo nemažą vynmedžių ūkį ir vyninę. Būdamas penkiolikos M.Rivera Fresno ir jo draugas dalyvavo pirminiame vyno gamybos etape.
Čilės popiežiškajame katalikų universitete („Pontificia Universidad Catolica”) Matias baigė agronomijos bei vynininkystės mokslus. Jo mokyklos laikų draugas vyndario sūnus pasirinko kitą kelią – tapo advokatu.
2000-aisiais, turėdamas aštuonerių metų vyndario patirtį, M.Rivera Fresno pradėjo dirbti vyninėje „Santa Helena”. Nuo 2008 metų jis yra vyriausiasis vyndarys ir įmonės direktorius.
Sparčiai karjeros laiptais kopiantis Matias šiuo metu yra vienas žymiausių naujosios Čilės vyndarių kartos atstovų.
2007-aisiais apie maistą ir vyną rašančių Čilės žurnalistų grupė už atsidavimą darbui M.Riverai Fresno suteikė Metų vyndario vardą.
Matias užsiminė, jog tarp Čilės vyndarių yra nemaža konkurencija, bet ji skatina naujoves.
M.Rivera Fresno yra žinomas kaip vyndarys novatorius. Pavyzdžiui, jis sumanė projektą „Alta Helena” – identiškai pagaminti keturių rūšių vyną iš Cabernet Sauvignon vynuogių rūšies ir pasirinko keturis skirtingus Čilės slėnius: Akonkagvą, Maipo, Kolčagvą bei Kuriko.
M.Rivera Fresno lietuviams vyno specialistams pristatė išskirtinį, šiais metais aukso medaliu apdovanotą bei Lietuvos someljė įvertintą „Santa Helena” vyną „Parras Viejas Cabernet Sauvignon”. Šiam vynui pagaminti vynuogės skinamos nuo 100 metų senumo vynmedžių. Vynas pasižymi natūralia senų medžių uogoms būdinga gaiva ir sodrumu, taip pat pikantišku, daugiasluoksniu aromatu.
Vyndarys pasakojo, kad daugelį Čilės vyno rūšių galima ilgai išlaikyti butelyje. Jam yra tekę ragauti dar 1948 metais spausto raudonojo vyno iš Cabernet Sauvignon vynuogių, kuris išsaugojo puikų skonį.
„Mano sėkmės paslaptis – profesionalumas, tinkami sprendimai ne tik tada, kai vyksta vyno fermentacijos procesas, bet dar iki derliaus nuėmimo. Šiam darbui reikia turėti daug aistros”, – kalbėjo M.Rivera Fresno.
Darbui atsidavęs vyndarys su žmona Marcela bei penkiais vaikais gyvena 80 kilometrų nuo Santjago.
M.Rivera Fresno viliasi, kad ateityje jo profesiniu keliu pasuks bent vienas iš penkių vaikų.
Vienas sūnus, kuriam šiuo metu yra penkiolika metų, lygiai tiek pat, kiek buvo jam pačiam, kai pirmą kartą dalyvavo vyno gamybos procese, rodo susidomėjimą vyndaryste. Paauglys dar negali degustuoti vyno, bet visas rūšis atpažįsta iš kvapo.
Matio žmona Marcela vadovauja savo tėvo ūkiui, kuris yra 300 kilometrų už Santjago.
M.Rivera Fresno darbo diena prasideda šeštą ryto.
„Sunkiausia dienos užduotis yra pažadinti iš ryto vaikus. Po pusryčių aš juos nuvežu į mokyklą. Vynuogių derliaus nuėmimo metu, kai vyninėje padaugėja darbo, vaikus į mokyklą veža žmona. Po darbo vyninėje arba biure namo grįžtu apie aštuntą valandą vakaro. Laisvesniais mėnesiais daug keliauju, susipažįstu su įvairių šalių rinka bei klientais”, – pasakojo M.Rivera Fresno.
Vynas Čilėje labai populiarus, mat pirmasis vynuogynas toje šalyje buvo užveistas dar 1542 metais. Čiliečiai tradiciškai vyną geria pietaudami su šeima, vakarodami su draugais namų terasose ar restorane.
M.Rivera Fresno irgi kasdien per pietus išgeria taurę vyno. Kadangi mėgsta žuvies patiekalus bei jūrų gėrybes, dažniau geria baltąjį vyną. O vakare prie mėsos kepsnio su draugais renkasi čilietišką Cabernet Sauvignon.
Simbolis – deivė Helenė
● Vyno darykla „Santa Helena” buvo įkurta 1942 metais. Šiuo metu bendrovė valdo daugiau kaip 700 hektarų vynuogynų. Ji priklauso antrai pagal dydį Čilės vyno gamintojų grupei „San Pedro”. Šiais metais darykla švenčia 70 metų veiklos jubiliejų.
● „Santa Helena” vynu prekiaujama daugiau kaip 50 šalių. Daugiausia šio vyno parduodama Brazilijoje.
● Pagrindinis vyno daryklos „Santa Helena” vyno rūsys yra Kolčagvos slėnyje. Joks kitas Čilės vyno regionas nėra toks garsus kaip šis. Žurnalas „Wine Enthusiast” 2005 metais šiam regionui už jame gaminamą aukštos klasės raudonąjį vyną skyrė geriausio pasaulyje vyno regiono vardą. Vyninė „Santa Helena” šiame slėnyje valdo 334 hektarų plotą.
● Nuo 2008 metų kompanijos „Santa Helena” šūkis – „Čilės vyno magija”. Įmonės pavadinime ir logotipe pavaizduota moteris su besidraikančiais plaukais. Ji turi dvejopą reikšmę – simbolizuoja mitinę graikų meilės deivę Helenę ir krikščionybės laikų šventąją Eleną.
