Vyndarys M. Farmilo: „Negerkite gero vyno vienas - pasikvieskite bičiulių”

„Esate labai laimingi gyvendami Europoje. Nors galbūt jums taip ir neatrodo”, – ištarė neseniai Lietuvoje viešėjęs australas vyndarys Mike’as Farmilo (57 m.). Netoli Adelaidės miesto, garsiame vyndarių regione – Maklareno slėnyje, gyvenantis mėlynakis blondinas dažnas svečias Europoje.

Daugiau nuotraukų (1)

Ernesta Vinevičiūtė

Oct 27, 2012, 2:56 PM, atnaujinta Mar 15, 2018, 8:16 PM

Mike’as ir vynas – neatskiriami jau 37 metus.

Įvairiose pasaulio vyninėse dirbęs M. Farmilo tikina, kad per tuos metus nebuvo dienos, kad jis pagalvotų: „Nebenoriu nieko matyti ir girdėti apie vyną.” Vynas – jo didžiausia aistra.

– Be vyno neįsivaizduojate savo gyvenimo?

– Tikrai neįsivaizduoju. Turiu rūsį, kuriame jį kolekcionuoju. Man patinka gerti seną vyną. Įdomu pajusti skirtingą skonį, lyginti. Smagu, kai profesija yra ir pomėgis.

– Vyndario profesija daugeliui gali pasirodyti romantiška ir viliojanti – vaikštinėji po vynuogynus, ragauji vynuoges, maišai vyną, lankaisi geriausiuose restoranuose, vyninėse.

– Tai malonioji dalis. Bet ji sudaro tik vieną dešimtąją viso darbo. Tenka daug dirbti vynuogynuose, surinkti derlių. Mes dažniausiai vynuoges renkame rankomis ir naktimis.

Ne taip lengva parinkti tinkamiausią laiką derliui nuimti. Reikia, kad vynuogės būtų tinkamai subrendusios. Bet kartu reikia išvengti ligų, kitokių problemų.

Derliaus nuėmimas – sunkiausias laikas. Kamuoja nuovargis, trūksta miego. Laimė, tai trunka tik 10 savaičių. Kai vynas statinėse, vyndarys gali atsipalaiduoti, keliauti. Dabar kaip tik toks laikas.

Vyno pramonėje – daug iššūkių. Pavyzdžiui, pastaruosius dvejus metus Australijoje vasaromis lijo. To nėra buvę iki šiol. Anksčiau trejus metus buvo didžiulė sausra.

Tuomet vėl kitokie galvos skausmai. Motina gamta kasmet pateikia staigmenų. Kasmet tenka iš naujo galvoti, kaip pagaminti geriausią vyną.

– Esate iš vyndarių šeimos?

– Aš – pirmasis vyndarys šeimoje. Mano tėvas taisė telefonų linijas. Motina buvo namų šeimininkė. Tėvai vyno negėrė tol, kol aš įsisukau į šią sritį. Dabar jie labai mėgsta vyną.

Pirmą kartą vyno paragavau, kai man buvo 16–17 metų. Tada man visiškai nepatiko – buvo per rūgštus.

Mane domino chemija. Norėjau dirbti sulčių ar gaiviųjų gėrimų fabrikų laboratorijose. Bet sulaukiau pasiūlymo dirbti vyninėje. Kurį laiką dirbau laboratorijoje. Vieną dieną manęs paklausė, ar norėčiau gaminti vyną.

Dvejojau, bet buvau išsiųstas į universitetą ir ten atradau meilę vynui. Vyno gaminimas – tai 80 procentų chemijos ir 20 procentų meno. Man patinka cheminė dalis.

Jau 15 metų turiu savo vynuogyną, vyno daryklą. Man patinka, kad esu arti žemės. Labiausiai patinka maišyti vyną.

Gaminti ir maišyti vyną – skirtingi dalykai. Vyno gaminimas – vynuogių rinkimas, fermentavimas, išlaikymas. Maišymas vyksta paskui – prieš pilstant į butelius.

Man įdomiausia po metų ar dešimties pažiūrėti, koks vynas išėjo, patikrinti, ar galėjai padaryti geriau.

– Kaip apibūdintumėte australišką vyną?

– Australijoje yra net 70 vyno regionų. Tad tipiško australiško vyno nėra. Palyginti su daugybe kitų šalių vyno rūšių, mūsiškis yra švarus ir gaivus. Dėl saulės, kurios nestinga, labiau išreikštas šviežių vaisių skonis.

Kartais australiško vyno rūšys gali būti labai ryškios. Kaip ir australai. (Juokiasi.) Tuo australiškas vynas skiriasi nuo prancūziško, kuris dažnai yra elegantiškas, santūrus.

– Australai garsėja požiūriu į gyvenimą – mokėjimu į viską žvelgti be įtampos ir streso.

– Mano gyvenimo būdas – be įtampos. Man patinka saulė, geras vynas ir maistas. To vyndarių gyvenime daug. Po to reikia gerai pasportuoti. (Juokiasi.)

Seniau žaidžiau futbolą, bet dabar tik tenisą. Gyvenu šalia Nacionalinio parko, tad labai daug vaikščioju.

– Kiek taurių vyno per dieną išgeriate?

– Namie kasdien išgeriu apie pusę butelio.

Taip pat kasdien ragauju ir vieną savo vyno rūšių, taip pat kitų vyndarių vyną, kad pasitikrinčiau, ar gerai darau, kad išmokčiau ko nors nauja.

Mūsų darbe būna daug vyno degustacijų. Dažnai teisėjauju vyno šou. Australijoje jų būna labai daug. Vyndariams reikia gerti daug vyno.

Taip, tai rizikinga – galima padauginti. Bet reikia nepamiršti, kad vynas visuomet derinamas su maistu. Štai todėl kalbėdami apie alkoholizmo problemą vyną atskiriame nuo kitų alkoholinių gėrimų.

Daug vyno per trumpą laiką neišgersi – taurė, dvi prie derančių patiekalų.

– Ar įmanoma išlavinti skonį?

– O taip. Skonis bręsta su metais. Jaunystėje mėgau saldžias, vaisines vyno rūšis. Bet kuo labiau domiesi vynu, tuo labiau pamėgsti sausą, skirtingų stilių vyną.

– Neseniai lankiausi lietuviško vyno darykloje. Ten sužinojau, kad lietuviai dažniausiai renkasi saldų ar pusiau saldų vyną.

– Skonis išlavės, kai suprasite, kaip reikia vyną derinti prie maisto.

Ir Australijoje daug žmonių geria saldų vyną. Bet australai vis labiau naudojasi galimybe paragauti daugiau įvairesnių rūšių. Mūsų šalyje daugybė vyninių siūlo degustacijas, someljė kursus.

Australija gamina ir eksportuoja daug vyno. Bet patys australai mieliau renkasi alų. Kodėl?

– Gyvename šiltame ir gana drėgname klimate. Bet alaus suvartojimas mažėja, o vyno – auga. Per metus vienas australas išgeria 23 litrus vyno. Esame tarp dešimties daugiausia vyno suvartojančių šalių.

– Minėjote, kad turime būti laimingi gyvendami Europoje. Bet jūs turbūt visą laiką gyventi Senajame žemyne nenorėtumėte. Daug europiečių pastaruoju metu važiuoja gyventi į Australiją.

– Australija – didelė šalis. Ten daug atviros erdvės. Žmonės atsipalaidavę. Bet mes neturime nieko panašaus į europietišką senąją architektūrą. Mūsų šaliai – tik 200 metų.

Man būtų smagu čia praleisti 2–3 mėnesius per metus. Dėl įvairių priežasčių Europa man patinka labiau nei Azija. Europoje tiek daug istorijos. Čia galiu tiesiog vaikštinėti, apžiūrinėti pastatus.

Atvykęs į Lietuvą tikėjausi daugiau saulės. Bet čia daug žalumos, augalų, miškų. Visai kitaip nei Australijoje.

Lankiausi Trakuose. Maloniai nustebau, kad ten rengiami irklavimo čempionatai. Lietuviai, kaip ir australai, yra stiprūs irkluotojai.

– Dirbote įvairiose pasaulio šalyse, taip pat vienoje seniausių ir garsiausių Australijos vyninių „Penfolds”. Kam perduosite savo žinias?

– Ir dabar dar dirbu vyninėje „Salomon Estate”. Neturiu vaikų, todėl ieškau žmogaus, kuriam galėčiau perduoti savo patirtį.

Laimė, Australijoje dabar daug jaunų žmonių domisi vynu.

M. Farmilo patarimai, kaip atrasti geriausią vyną

Nesirinkite vyno, kuris patinka kitiems, – geriausias vynas visada yra tas, kurį mėgstate jūs.

Keliaukite į skirtingus vyno regionus, degustuokite kuo daugiau įvairių vyno rūšių ir jas lyginkite.

Kuo labiau gilinsitės į vynuogių rūšis, iš kur jos, kokio regiono, šalies, tuo bus aiškiau, kokį vyną labiausiai vertinate.

Nepamirškite vyno derinti su maistu – taip išmoksite jį labiau vertinti.

Negerkite gero seno vyno vienas – pasikvieskite keletą bičiulių, su kuriais galėsite pasidalyti ir vynu, ir įžvalgomis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.