Kiaurą dieną pliaupia lietus, o eismą vyninės apylinkėse reguliuojantis karabinierius nė nemano stabdyti vyno prisiragavusių gyventojų automobilių.
„Novello” diena išskirtinė. Ūkio savininkai ištikimiausiems klientams dovanoja pietus. Nors pietūs trunka nuo vidurdienio iki vėlyvos popietės, įkaušusių vyninėje nėra.
Dar neseniai prestižinių gėrimų gerbėjai į jauną vyną žvelgė su ironiška šypsena, o vyno ekspertai jo net nevadino vynu.
Mat jis – itin lengvas. Be to, butelis „Novello” – juokingai pigus, kainuoja vos 10–12 litų.
Bet būtent kainos ir kokybės santykis privertė pastatyti itališkąjį jauną vyną šalia prestižinių butelių.
Dėl mažos kainos jaunas vynas Italijoje karaliauja maždaug du mėnesius – lapkritį ir gruodį. Šiuo metu „Novello” nesigėdija ir prestižiniai restoranai – juk tai šviežias sezono produktas.
Jaunas, skaidrus ir aromatingas vynas kuo puikiausiai tinka prie sezoninių šviežių daržovių – artišokų, smidrų, cikorijų ir špinatų lapų.
„Novello” – tai paprastas, sveikas, valstietiškas vynas, – sako šventėje sutiktas Marco Donini, atvykęs į Červeterio vyninę paragauti neseniai išspausto vyno. – Jis skatina norą bendrauti, džiaugtis akimirka kartu su draugais, įkvepia gyventi.”
Kuo nuo kitų vyno rūšių skiriasi itališkasis „Novello”? Ir kodėl jis toks pigus? Nes jis spaudžiamas iš gausybės rūšių vynuogių, auginamų ir surenkamų įvairiuose šalies regionų ūkiuose.
Vienos svarbiausių – ‘Sangiovese’ ir ‘Merlot’ vynuogės, bet vynui gaminti naudojamos ir kitos vynuogių rūšys – ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Nero d’Avola’, ‘Barbera’, ‘Corvina’, ‘Refosco’, ‘Aglianico’.
Jauno vyno išradėjai – ne italai. „Novello” gamybos technologiją Šiaurės Italijos vyndariai pasisavino iš božolė gamintojų prancūzų.
O pirmasis prancūziškas božolė vynas atsirado 1934 metais Prancūzijoje, pabandžius kuo ilgiau išsaugoti šviežias vynuogių uogas. Palaikius nuskintas uogas nulinėje temperatūroje angliarūgštė vynuoges pavertė kvapiu gėrimu.
Tuomet šovė į galvą mintis tokį neišbaigtą vyną supilstyti ir uždaryti į butelius.
Rezultatas apstulbino – puikus aromatingas putojantis gėrimas sudomino išrankumu garsėjančius vietos gyventojus.
Božolė nuo itališkojo jauno vyno gerokai skiriasi ir skoniu, ir aromatu – prancūzų božolė spaudžiamas tik iš vienos ‘Gamay’ rūšies vynuogių.
Italijoje prancūzų atrastos božolė gamybos technologijos buvo pritaikytos viename Šiaurės Italijos ūkių 1975 metais.
Italai niekada neišduoda savo tradicijų, todėl ant jų stalo retai atsiranda prancūziškasis božolė.
Jie kasmet savo vyno rūsius pripildo „Novello”, kurį stengiasi išgerti, kol neprasidėjo žiema. Todėl Italijos vyno rinka klesti. Kasmet Apeninų pusiasalyje parduodama beveik 20 milijonu butelių jauno vyno – tai sudaro apie 1,5 procento visos Italijos vyno rinkos.
