Kadangi praeitas dešimtmetis buvo turtingas gerais metais Šampanės regione, rinktis tikrai yra iš ko. Kompanija „Vynas ir draugai“ restorane „Verres en Vers“ surengė pažintinę degustacinę vakarienę „Pažintis su praeito dešimtmečio vintažais“ , kurioje paragauta skirtingų šampano namų, skirtingų metų šampano. Kiekvieną gėrimą pristatė ir jo istoriją pasakojo geriausia Lietuvoje šampano žinovė Jolanta Smičienė, pasirūpinusi, kad prie gėrimų būtų pateikti tipiški Šampanės regiono patiekalai, kurių galima rasti bet kuriame regiono restorane.
Kuo ypatingas vintažinis (šampano etiketėse rasite žodį vintage) šampanas? Jis gaminamas tik iš vienų metų derliaus. Kadangi Prancūzijos šiaurėje esančiame Šampanės regione orai labai nepastovūs, didžioji dauguma šampano kuriama sumaišius kelių, o kartais net keliolikos metų derlių. Taip gaunamas kokybiškas, įdomus šampanas. Kai pasitaiko labai geri metai, vynuogės gerai subręsta, išspaudžiamos kokybiškos sultys, maišymas nereikalingas. Tuomet vyndariai džiaugiasi galėdami pasiūlyti savito charakterio šampaną.
Kokie Šampanėje buvo 2004-ieji? „Rekordiško derliaus metai. Paprastai kiekybė retai kada siejama su kokybe, tačiau tie metai buvo išimtis. Tuo įsitikinsime ragaudami „Pommery Grand Cru 2004“. Tai – dviejų vynuogių ‘Chardonnay‘ ir ‘Pinot Noir‘, surinktų tik iš geriausių (grand cru) regiono vynuogynų, mišinys. Jame jaučiami brandos niuansai, gaivi rūgštis. Tai gėrimas, kuriam atsiverti reikia laiko, todėl vintažinių šampanų neskubėkite gerti. Pastebėsite, kad jo įpylus į taurę antrą kartą, atsiskleidžia visai kiti aromatai. Šis šampanas dar gali bręsti apie dvidešimt metų“, - pastebi ponia Jolanta ir priduria, kad „Pommery Grand Cru 2004“ yra vieni įspūdingiausių 2004-aisiais sukurtų šampanų. Prie jo žinovė rekomendavo paruošti rausvojo tuno kapotinį su citrina ir kaparėliais.
„Pommery“ šampano namų istorija prasidėjo dar 1836 metais, tačiau išgarsėjo jie tik XIX amžiaus viduryje, kai vadovauti ėmėsi našle tapusi Louise Pommery, kuriai buvo vos daugiau nei trisdešimt. Ponia Louise per porą metų savo šampaną pavertė vienu garsiausiu visame pasaulyje. Ji turėjo ypač gerą verslo nuojautą. 1870 metais Šampanės sostinėje Reimse našlė pastatė įspūdingus rūmus su 18 kilometrų ilgio rūsiais, kur brandinamas šampanas. Tuomet ji sakė, kad šie rūmai „Pommery“ pavers gražiausia įmone pasaulyje. 1874 metais madam Louise dėka pasaulį išvydo pirmas sauso (bruto) šampano butelis. Iki to laiko visi gamino saldų putojantį. „Pommery nature 1875“ lydėjo didelė sėkmė, ypač Didžiojoje Britanijoje, kuri jau buvo tapusi viena didžiausių šampano rinkų.
Antrą ragaujame „Billecart Salmon vintage 2004“. Tie patys metai, tačiau skiriasi gamintojo filosofija, todėl ir šampano aromatai bei skonis visai kitokie. 1818-aisiais įkurti namai yra lengvo stiliaus propaguotojai ir ‘Pinot Noir‘ vynuogės mylėtojai. Jie turi vynuogyną „Clos Saint Hilaire“, kuriame auga net 50 metų senumo vynmedžiai. Tai – didelė retenybė Šampanėje! „Šių namų savininkas Denisas Billecartas pasakojo, kad kažkada toje vietoje buvo teniso kortai, tačiau kažkas nužiūrėjo, kad po jais yra išskirtinė dirva ir 1964-aisiais kortai buvo apsodinti ‘Pinot Noir‘ vynmedžiais. Taigi, „Billecart Salmon“ – jaunatviško stiliaus atstovai. 2004 derlius buvo brandintas tik trejus metus, kas vintažiniams šampanams nėra būdinga. Tuomet Denisas sakė, kad jo tikslas buvo pristatyti naujos kartos vintažinį šampaną, nes jo rūgštis buvo išskirtinai gaivi, net su metalo užuomina. Tokie yra gastronominiai šampanai. Metai bėgo ir 2004 metų šampanas ėmė oriai bręsti, todėl šeimininkas dabar gailisi per anksti jį pardavęs. Kai šį rytą ruošdamasi vakarienei paskambinau Denisui ir paklausiau, kaip jis pats dabar apibūdintų šį šampaną, vyriškis atsakė: „Champagne „molodetc“. Denisas kurį laiką mokėsi rusų kalbos“, - besišypsantiems svečiams paaiškino ponia Jolanta. Taigi, norintys suprasti, kas yra gaivus, bet brandžiais, elegantiškais aromatais dvelkiantis šampanas, turėtų paskubėti specializuotose gėrimų parduotuvėse susirasti „Billecart Salmon vintage 2004“. Prie jo virtuvės šefas Gediminas Andriuškevičius pagal rekomandacijas sukūrė rizoto su keptais moliūgais ir kietuoju siūriu. Puikus gėrimo ir patiekalo derinys.
Trečias šampanas „Eric Rodez Grand Cru Millesime 2002“ buvo pasirinktas iš mažo gamintojo Erico Rodezo, kurio vos šeši hektarai vynuogynų yra Ambonė miestelyje ir turi aukščiausią grand cru kategoriją. Per metus šis gamintojas pagamina apie 40 tūkstančių šampano butelių, kurie greitai išgraibstomi išskirtinio šampano mėgėjų.
Šiai vakarienei buvo nupirkti paskutiniai Lietuvoje buvę „Eric Rodez Grand Cru Millesime 2002“ buteliai. Ericas yra išskirtinis šampano kūrėjas. Būtent šis žodis geriausiai charakterizuoja jo darbą vynuogynuose ir vyno rūsyje. Vynuogių sultis jis fermentuoja ąžuolo statinėse. Tai šiuo metu nėra dažnai naudojama technologija Šampanėje. Šių amato subtilybių Ericas mokėsi Burgundijoje, Ronos slėnyje ir garsiuose „Krug“ namuose Šampanėje. Po tokios praktikos jis ryžosi sukurti savo stiliaus šampaną, nes iki jo net septynios kartos tik augino vynuoges ir kaip žaliavą parduodavo didiesiems šampano gamintojams. „Eric Rodez“ šampano stilius labai panašūs į „Krug“, „Bollinger“. „2002-ieji buvo neabejotinai puikūs, ypatingi metai Šampanėje, o ypač gerai sunoko ‘Pinot Noir‘, jos kokybė tiesiog didinga! Visi Šampanės vyndariai 2002 metus skelbė vintage metais. Buvo padaryta daug aukščiausios kokybės svaraus, tvirtos struktūros, švaraus, vaisiško šampano. Kai kurie vyndariai jį pavadino svajonių vintažu, kiti teigė nematę tokio per visą savo gyvenimą. Taigi, verta pirkti bet ką, kas yra likę parduotuvių lentynose“, - užtvirtino J. Smičienė.
„Eric Rodez Grand Cru Millesime 2002“ ir keptos riebiųjų ančių kepenėlės su karamelizuotomis obuolių skiltelėmis, graikiniais riešutais bei kalvadosu padažu tapo vienu geriausiu vakaro deriniu. Gaivi, jaunatviška šampano rūgštis lengvai susidorojo su riebiu patiekalu, o tinkamai pakepti obuoliai paryškino brandžius ir sodrius gėrimo skonius.
Vakaro kulminacijai pasirinktas jauniausias praeito dešimtmečio šampanas „Deutz Rose 2007“. Šiuos namus 1938 metais įkūrė vokietis Williamas Deutzas, vėliau ją perėme Lalier šeima, kurios palikuonys čia tvarkosi iki šių dienų. „Deutz“ viena gerbiamiausių šampano įmonių, išlaikančių aukštai iškeltą kokybės kartelę. Šių namų stilius – sudėtingas, įmantrus. Lietuvoje ypač populiarus „Deutz“ rožinis. Tačiau 2007-ieji nebuvo įspūdingi metai, todėl nedaug šampano namų ryžosi gaminti vintažą.
Ragautas vakarienė buvo jaunatviškas, dvelkiantis raudonomis uogomis, tačiau prie jo pateikta elnienos nugarinė su trumais paskaninta bulvių koše ir raudonajame vyne virtais svogūnais buvo per daug sudėtingas patiekalas. Prie jo tinka rožinis šampanas, tačiau reiktų rinktis senesnių metų, turtingesnį brandos aromatais bei sudėtingesniu skoniu, kurį gėrimas įgauna bręsdamas butelyje. Taigi, kartais dėl išskirtinių akimirkų verta ir palaukti.
