Kulinarinio realybės šou „Pragaro virtuvė” nugalėtoja galėjo mokytis iš Vilniuje įsikūrusio penkių žvaigždučių viešbučio „Kempinski Hotel Cathedral Square” restorano „Telegrafas” vadovo Ciarano Johno Gantly.
Šiam iš Airijos atvykusiam virtuvės vadovui per karjerą yra tekę vaišinti buvusius valstybių vadovus – JAV prezidentą Billą Clintoną, Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą, Vokietijos kanclerį Helmutą Kohlį, dainininkus Tiną Turner, Michaelą Jacksoną, Stingą, Monako kunigaikštį Albert’ą II ir daugelį kitų.
Tačiau V. Jonkuvienės galimybė pasisemti patirties nesužavėjo.
Iki tol ramia vaga tekėjusį Vaidos gyvenimą televizija galėjo pasukti 90 laipsnių kampu, tačiau moteris karjeros Vilniuje atsisakė – ir ne vien dėl Klaipėdoje gyvenančios šeimos.
Apsaugos srityje dirbantis vyras Robertas (28 m.) neprieštaravo, kad žmona dalyvautų lemtingame projekte.
„Nenoriu, kad darbas taptų rutina. Į „Kempinski” restoraną atvažiuoju kaip svečias. Virtuvės vadovas manęs maloniai laukia, konsultuoja, pataria, padeda tobulėti”, – pasakojo „Pragaro virtuvės” nugalėtoja.
Jos poelgio atsisakyti pagrindinio prizo daugelis nesupranta. „Vaida, važiuok į Vilnių, padarysi karjerą, – ragina daugelis. – Tačiau aš turiu kitokių tikslų, todėl aplinkinių nuomonė man didelės įtakos nedaro.”
Tačiau griežto „ne” V. Jonkuvienė nepasakė – „Telegrafo” virtuvės vadovas laukia jos bet kada sugrįžtant.
Baigusi vidurinę mokyklą Vaida paliko gimtąjį Rietavą ir išvyko gyventi į Klaipėdą. Kadangi niekur nesimokė, teko ieškotis darbo.
Viename restorane ji pradėjo dirbti padavėja, vėliau – barmene, bet pamažu vis dažniau ėmė kišti nosį į virtuvę.
Jai patiko, kaip ruošiami banketai, kaip kiekvienai detalei skiriama dėmesio. Tai neliko nepastebėta aplinkinių, ir Vaida atsidūrė prie puodų.
„Pirmus mėnesius ploviau indus, vėliau tapau virtuvės vadovo pagalbininke, po to virėja, o paskui – ir virtuvės vadove.
Kadangi savo karjerą pradėjau nuo juodžiausio darbo ir išbandžiau viską, dabar suprantu kiekvieno darbuotojo svarbą”, – sakė V.Jonkuvienė.
Tai padeda išlaikyti geresnius santykius su kolegomis.
„Nesu griežtos disciplinos šalininkė – kiekvienas darbuotojas žino savo užduotį. Man svarbiausia, kad jie jaustųsi laisvai ir virtuvėje visuomet grotų muzika”, – smagiai pasakojo Vaida.
Iki gyvenimo pilnatvės trūksta tik nuosavo restorano.
„Iki trisdešimties pažadėjau sau tris dalykus: sukurti šeimą, pagimdyti vaiką ir įkurti nuosavą restoraną. Dar turiu kelerius metus įgyvendinti pastarąjį norą”, – planavo kulinarė.
Ji jau rezga planus kur nors Lietuvos centre atidaryti savo restoraną. Tai turėtų būti erdvė, kur galima ir skaniai pavalgyti, ir maloniai praleisti laiką.
„Nenoriu būti kaip visi. Lietuvoje gausu vyninių, kuriose pagrindinis užkandis – kelių rūšių sūriai ir pabodusios alyvuogės. Esu viskio mėgėja, todėl nenustebkite, jei atidarysiu viskio barą”, – išsidavė Vaida.
Daugelis lietuvių įpratę manyti, kad patiekaluose turi būti daug spalvų, dinamikos – tuomet jie įgauna vertę.
„Pragaro virtuvės” nugalėtoja bandys paneigti šį stereotipą ir įrodyti, kad apetitą gali kelti ir juodi makaronai, o tamsios salotos atrodyti estetiškai.
Paprašyta prisiminti savo pirmąjį firminį patiekalą, V. Jonkuvienė net nesudvejojo – tai buvo vyrui skirtas kepsnys.
Maždaug prieš šešerius metus ruošdama vakarienę ji suko galvą, kuo nustebinti mylimąjį. Šaldytuve produktų įvairovė per daug nedžiugino: mėsa, sūris, pomidorai.
Moteris nusprendė kepti tradicinius karbonadus: mėsą pavoliojo džiūvėsėliuose, uždėjo pomidoro, ant viršaus – sūrio ir kepė orkaitėje.
„Savo vyrą vadinu Saule – ne mažiuku, meškiuku ar dar kitaip. Pro išsilydžiusį sūrį ant karbonadų pasimatė raudonas pomidoras. Visa tai man priminė saulėlydį, tad šį patiekalą pavadinau „Saulėlydžiu”, – pasakojo Vaida.
Kai ji nuvyksta aplankyti mamos, ši dukterį palepina gardžiu bulvių plokštainiu.
„Anksčiau labai mėgau bulves. Nors cepelinai manęs niekada nežavėjo, kugelis, bulviniai blynai – tiesiog gardumėlis.
Dabar pamėgau itališką virtuvę – salotas su pusiau kepta jautiena, kai dar lieka kraujo, žalią mėsą, žuvį”, – vardijo kulinarė.
Ji neatsisako paragauti ir egzotiškų patiekalų, o iš artimųjų visuomet prašo lauktuvių parvežti kokį nors tolimoje šalyje pamėgtą skanėstą.
„Graikijoje gyvenanti sesuo kartą atvežė vytintos kupranugario mėsos, teko ragauti ir banginio, krokodilo mėsos – pastaroji man patiko labiausiai.
Kupranugario mėsa smirdi prakaitu, o banginis per daug riebus”, – įvertino gero maisto mėgėja.
Patiekalas visada išduoda jį ruošusio žmogaus lytį. Taip mano „Pragaro virtuvės” nugalėtoja.
Dailiosios lyties atstovėms lėkštėje, kaip ir gyvenime, viskas turi turėti savo vietą, todėl maistas dažnai būna sudėliotas simetriškai, kiekvienas lašelis kruopščiai apgalvotas.
O vyrai gamindami labiau orientuojasi į skonį. Todėl gerą skonį puoselėjančiai V.Jonkuvienei pastarasis braižas priimtinesnis.
„Virtuvėje esu menininkė, man reikia įkvėpimo, nuotaikos. Būna dienų, kai nesiseka, bet būna ir tokių, kai sugebu pati save nustebinti. O tada tik spėk užsirašyti visas mintis”, – pasakojo V.Jonkuvienė.
Moters namuose gausu įvairiausių žurnalų, specialių knygų. Ji tikino besidominti viskuo, kas susiję su maistu: skaito naujienas spaudoje, internete, žiūri kulinarines laidas.
Tačiau mėgindama išvardyti ją įkvepiančius savo srities specialistus susimąstė: išskirti konkrečius žmones nelengva.
„Vertinu Aldoną Gečienę, Ruslaną Bolgovą. Man patinka jų stilius, vidinis atsipalaidavimas ir požiūris: nepatinka – nevalgykit.
Iš plačiai žinomų užsienio kulinarų mėgstu Gordoną Ramsay, tačiau visiškai nesižaviu daugelio numylėtu Jamie Oliveriu”, – drąsiai rėžė lietuvė.
Posakis, kad obuolys nuo obels netoli rieda, ne iš piršto laužtas. V. Jonkuvienės penkerių metų duktė Audra sparčiai mokosi iš mamos ir jau pati ruošia valgį. Mergaitė pasirūpina, kad mama ir tėtis nebūtų alkani.
„Ji turi neaštrų peilį ir mėgsta gaminti sumuštinius. Paklausia, ar norėtume paragauti jos patiekalų ir ar gali juos atnešti į lovą”, – mažąją šeimininkę gyrė mama.
Tačiau moteris nenorėtų, kad duktė sektų jos pėdomis – per daug sunku.
„Tai juodas darbas. Verčiau ji kilnotų biure popierius ar eitų kokias nors vadovaujamas pareigas”, – toli į ateitį žvelgė V.Jonkuvienė.
Pastaruoju metu kulinarė vos spėja suktis norėdama įgyvendinti savo idėjas. Dažnai važinėja į sostinę, rengiasi egzaminui, kurį išlaikiusi prisijungs prie Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos.
Tam ji turi pagaminti patiekalą, kuris komisijos narius nustebintų bent trimis dalykais. Tai gali būti ir užkandis, ir desertas – svarbu neįprastos sudedamosios dalys, jų derinys ir patiekalo pateikimas.
Šis konkursas – ne vienintelis dalykas, dėl kurio V.Jonkuvienė nemiega naktimis. Vasaros pradžioje drauge su „Kempinski” restorano virtuvės vadovu C.J.Gantly ji ketina surengti įspūdingą šou.
„Drauge su Ciaranu pakilsime į orą ir gaminsime neįprastai. Pakėlę akis į dangų tai turėtų matyti dauguma vilniečių. Labai bijau aukščio, tad šis projektas man bus išbandymas”, – nerimavo Vaida.
Ateityje virtuvės vadovė savo jėgas norėtų išbandyti interjero dekoravimo srityje, floristikoje. Kurti įvairias kompozicijas įdomu ne tik lėkštėje.
