Vienas šio ciklo renginių — Kauno „Akropolyje“ vykęs vynu besidominčių žmonių susitikimas su Misteriu Rieslingu tituluojamu visame pasaulyje pripažintos vokiškos vyninės „Dr. Burklin — Wolf“ atstovu Tomu Bennsu.
„Esu britas, vedęs lenkę, dirbantis Vokietijoje, ir kalbantis apie vokišką vyną. Ar įsivaizduojate tokį derinį?“ — šmaikštaudamas degustaciją pradėjo humoro nestokojantis vyras.
Jis papasakojo apie vienos didžiausių Vokietijoje šeimos vyninių patirtį, gaminant žinovų visame pasaulyje itin vertinamą ryškaus vaisių skonio sausą vyną iš „Riesling“ vynuogių veislės. Svečias pristatė 4 šio vyno rūšis ir prie jo tinkančius užkandžius.
Šio vyno kvapas ir skonis, priklausomai nuo rūšies, priminė gėles, vaismedžių žiedus, vynuoges ir žalius obuolius, kriaušes, citrusinius vaisius, persikus, figas.
Gili T. Bennso pažintis su „Reisling“ vynu prasidėjo daugiau nei prieš dešimtmetį, kai jis iš Didžiosios Britanijos parašė laikšką Vokietijos vyninės „Dr. Burklin — Wolf“ savininkei Bettinai von Guradze.
Vyras tvirtino norintis atvykti į Vokietiją ir sužinoti daugiau apie jam labai patinkančio skonio vyną. Vyninės šeimininkus sužavėjo atvykusio jauno brito paryžimas tapti vyno žinovu.
Tokiu būdu T. Bennsas tapo 400 metų senumo vyninės, gaminančios žinovų visame pasaulyje itin vertinamą sausą vyną iš „Riesling“ vynuogių veislės, atstovu.
1597 metais Pietų Vokietijos Pfalco regione įkurtos vyninės šeimininkai šiuo metu turi 110 hektarų vynuogynų.
„Buvo laikas, kai apie šios vyninės gaminamą vyną bylojo 130 skirtingų etikečių. Per metus į butelius buvo išpilstoma beveik pusantro milijono litrų vyno. Tačiau supratusi, jog svarbu ne kiekybė, o kokybė, vyninės savininkė pakeitė strategiją. Šiuo metu vyninėje pagaminama tik trečdalis buvusio kiekio — apie 400 tūkst. litrų“, — pasakojo vyno žinovas.
Šioje vyninėje gaminamam vynui vynuogės kruopščiai atrenkamos. Kasmet genimos vynmedžių šakos, nukarpomas vynuogių kekių perteklius. Be to, šio vyno gamintojai įsitikinę — kad vynas būtų geras, vynmedžiai turi kuo giliau įleisti šaknis į dirvožemį. Taip medžiagos iš žemės gelmių patenka į vynuoges.
T. Bennsas pasakojo, jog jau beveik dešimtmetį „Riesling“ vyno gamintojai taiko ekologišką ūkininkavimo metodą. Vynmedžiai nepurškiami pesticidais, nenaudojamos trąšos.
„Tarp vynmedžių susodinami kopūstai ir įvairios vaistažolės. Jie suariami dviejų arklių traukiamu plūgu. Taip pasigamina natūralios trąšos. Iš pradžių kaimynus toks tręšimo būdas stebino, tačiau vėliau jie patys susižavėjo ir užsikrėtė šiuo ūkininkavimu“, — sakė vyno specialistas.
Vynuogių derlius nuimamas atsižvelgiant į Mėnulio fazes ir tik rankomis, nenaudojant mašinų — tokiu būdu žemė yra mažiau ištrypiama ir vynmedžiai gali giliau į dirvą įleisti šaknis.
Šios vyninės išskirtinumas dar ir tas, kad jos šeimininkai nusprendė atsisakyti ne visada informatyvios sauso vokiško vyno ženklinimo sistemos, paremtos uogų prisirpimo matavimu.
„Kadangi vyninė valdo saulėje augančius vynuogynus, vyndariai nusprendė akcentuoti atskiro vynuogyno suteikiamas savybes ir vyną gaminti iš nemaišyto derliaus. Papildomai šie vynuogynai klasifikuojami remiantis 1828 metais Bavarijos karaliaus priimta vynuogynų klasifikacija pagal derliaus kokybę“, — aiškino T. Bennsas.
