Tris savaites po Vietnamą keliavę kulinarai A. Ivanauskas ir A. Gadžijevas tvirtino pirmiausia norėję sugriauti mitą apie vietnamietišką virtuvę, kuri daugeliui asocijuojasi su spirgintais tarakonais, gyvačių kepsniais ar patiekalais iš visokių kitokių šlykščių ir nevalgomų gyvių.
„Savo laidose norime parodyti, kokia įdomi ir įvairi yra vietnamietiška virtuvė ir kaip lengva ruošti jos patiekalus. Galima laviruoti tarp egzotiško ir kasdienio maisto, o vienus produktus pakeisti kitais“, — aiškino mitų griovėjai.
Kulinarijos laidų kūrėjai tvirtino, kad jos bus šviečiamojo pobūdžio: „Supažindinsime su egzotiškais patiekalais ir patarsime, ką su kuo derinti, kokius patiekalus galima paruošti iš vaisių, jūrų gėrybių, kaip iš kokosų pasigaminti saldainių.“
Vaikinai taip pat ketina paneigti mitą, kad ruošti valgį galima tik naujausios įrangos pilnoje sterilioje virtuvėje. „Mes savo dujinę viryklę ir elektrinį plaktuvą-kombainą buvome nusitempę į pačias keisčiausias vietas — gaminome įbridę į jūrą, oloje, ant dangoraižio stogo, laukymėje ar tiesiog gatvėje“, — tvirtino kulinarai keliautojai.
Kiekvienoje laidoje, kurios bus rodomos pirmadieniais — ketvirtadieniais nuo gegužės 27 d., siūlomi du receptai, o juos iliustruos reportažai iš kelionės po Vietnamą.
— Ar šiose laidose bus valgomų patiekalų? — paklausiau vieno iš mitų griovėjų A. Ivanausko.
— Žinoma! Būtent tai ir stengsimės įrodyti. Vienoje iš laidų parodysime reportažą, kurį nufilmavome svečiuodamiesi vietnamiečių šeimoje. Tąsyk per vakarienę jie mus vaišino patiekalais, kurie netgi labai skaniai valgomi. Stalas buvo gausiai nukrautas vaišėmis.
— Kuo buvote pavaišinti?
— Labai įvairiu maistu. Valgėme riebaluose su žvynais keptą žuvį, kurią patiekė stačią ant specialių medinių stovų. Tą patiekalą jie vadina žuvimi-drambliu.
Ši žuvis valgoma su visais žvynais, nes kepami riebaluose jie suminkštėja.
Nors mums pasirodė neįprasta, krevetes vietnamiečiai taip pat valgo su kiautais. Nustebino ir verdamos vištienos vaizdas — į puodą jie sugrūda paukščio gabalus su kojomis ir nagais.
Paragavome įvairių salotų, ryžių paplotėlių su įdaru, jūrų gėrybių su ryžių makaronais ir kitų patiekalų.
Stalas lūžo nuo vaišių, viskas buvo patiekta paprastai, į estetiką jie dėmesio nekreipia. Jiems svarbiau, kad maisto būtų daug.
Kitą vakarą vakarienę ruošėme mes.
— Kuo jūs nustebinote vietnamiečius?
— Pirmiausia nustebinome patiekalų patiekimu — mūsų stalas buvo išpuoštas, degė žvakės, įstatytos į bambukų kotus. Jiems tai pasirodė keista. Vietnamiečiams nešauna į galvą, kad stalą galima puošti įvairiais augalais, augančiais šalia: kokosais, žaliais bananais, gėlėmis. Stebėdamiesi jie tik kraipė galvas — kam tiek vargti, jei galima paprasčiausiai susėsti ir pavalgyti.
Viską ruošėme savo lauko virtuvėlėje ir naudojomės tuo, kas auga šalia — sode, darže. Lauže iškepėme į foliją suvyniotų trijų spalvų bulvių — Vietname jų yra raudonų, geltonų ir violetinių. Ant grotelių kepėme ungurį (vietnamiečiai dažniausiai jį verda), paruošėme jūrų gėrybių salotų.
Netgi be orkaitės pagaminome trupininį obuolių pyragą.
Buvome atsivežę juodos duonos ir skilandžio, bet šios lietuviškos vaišės vietnamiečių nesužavėjo. O bulves jie suvalgė pagardindami sviestu su apelsinų žievelėmis.
Į mūsų vakarienę susirinko visa giminė — nuo kūdikių iki senolių, gal 25 žmonės. Visi buvo pasipuošę, tačiau jų apdarai mums kėlė šypsenas. Atrodė, kad jie atėjo į pižamų vakarėlį — tokio stiliaus jų drabužiai. Šio vakarėlio įrašą žiūrovai pamatys vienoje iš laidų.
— Kas bus rodoma kitose laidose?
— Parodysime įmonę, kurioje gaminami ryžių makaronai. Mes taip pat ten juos gaminome ir pjaustėme. Nuvykome į kokosų giraitę, kurioje moterys gamina saldainius, panašius į irisus. Iki šiol ten viskas daroma rankomis, niekas neautomatizuota, net į popierėlius saldainiai vyniojami rankomis.
Apsilankėme skirtingose vietose ragaudami „Spring rolls“ — suktinukus iš ryžių tešlos su įdaru. Pirmiausia pabandėme jų paragauti turguje, kur jie labai pigūs, tačiau ten viskas ruošiama apetito nežadinančioje aplinkoje.
Ragavome jų ir restoranėlyje, kur ant stalų tiesiamos staltiesės, o galiausiai pakilome į vieną prabangų Saigono restoraną dangoraižio viršutiniame aukšte. Laidoje sužinosite, kur ir kokie suktinukai skaniausi.
Mes nutarėme sugriauti mitą, kad „Spring rolls“ galima įdaryti tik daržovėmis, žuvimi ar mėsa. Paruošėme desertinius suktinukus su braškėmis, ananasais ir saldžiu kokosų bei kavos padažu. Tikiuosi, kai kitą kartą nuvyksime į Vietnamą, jų gausime pagal savo receptą.
— Kas iš Vietname ragautų patiekalų labiausiai patiktų lietuviams?
— Manau, kad bus labai populiarios sriubos, savotiški kokteiliai, kuriuos patarsime neštis indeliuose į darbą ar į iškylas. Šiuo patiekalu galima ir pasisotinti, ir atsigaivinti, bet svarbiausia — nuo jo nepriaugsi svorio.
— Metate iššūkį lietuviškiems šaltibarščiams?
— Galima ir taip sakyti. Tokias sriubas ruošėme Vietname — pasiūlėme kelis nesaldžius ir vieną saldesnį variantą. Kaip ir iš ko šias sriubas gaminti, taip pat pamatysite laidose.
Manau, tai bus vienas populiariausių šios vasaros patiekalų.
Populiarūs turėtų būti ir „springrolsai“, kuriuos paruošti tikrai paprasta. Tai lengvas užkandis draugų vakarėliuose prie alaus ar vyno.
— Koks po kelionės atminty liko pats skaniausias kąsnis, apie kurį pagalvojus iki šiol skiriasi seilės?
— Vietname tikrai dieviško skonio jau minėti „springrolsai“ ir, žinoma, vaisiai. Dabar Lietuvoje man sunku išsirinkti gardžių šviežių vaisių. Nėra net ko lyginti... Ir, žinoma, jūrų gėrybės.
Vietname ruošėme patiekalus iš įvairių moliuskų, kartais net iš tokio grožio kriauklių, kokias mano mama laiko sekcijoje už stiklo.
— Ar mama žino, kokį grožį jūs naikinote?
— Ne, ji dar nematė nė vieno siužeto. Po laidų, manau, sulauksiu jos skambučių ir komentarų.
