Abu Rabie – netipiška arabų šeima: Balkees vyras Mohammedas itin demokratiškas. Jis nereikalauja, kad žmona galvą dengtų skarele ar figūrą maskuotų plačiu chalatu, keturi jų vaikai mokosi katalikiškoje Nazareto mokykloje, o šios musulmonų šeimos namų durys nuolat atviros ir bičiuliams žydams, ir iš kito pasaulio krašto į Artimuosius Rytus atkeliavusiems smalsuoliams, tokiems kaip aš.
Šeimos kultas arabų pasaulyje labai stiprus.
Kai suauga vaikai, merginos po vestuvių išsikrausto į svetimus namus. Sūnūs savo žmonas parsiveda gyventi į tėvų pilaites.
Tuomet visa giminė iškart imasi statybų: mūrinukas, kurio pirmajame aukšte lieka gyventi senieji tėvai, išauga į viršų tiek aukštų, kiek butų reikia pastatyti naujoms šeimoms.
Arabų gyvenamieji namai labiau primena daugiabučius nei vienos šeimos vilas, dažnai juose gyvena 20–30 žmonių.
Tad švenčiant svarbiausias metų šventes būna išties linksma, kai visi namo „kaimynai“ susėda prie arabiškomis gėrybėmis nukrauto ilgo bendro stalo.
Musulmonai savo šventes švenčia pagal Mėnulio kalendorių, kuris turi 355 dienas, tad pats švenčiausias metų mėnuo ramadanas kiekvienais metais prasideda maždaug dešimčia dienų anksčiau negu praėjusiais metais.
Išpažįstantiems islamą ramadano metu nuo saulės patekėjimo iki jos laidos nevalia nieko valgyti, vartoti skysčių, rūkyti.
Dirbantiems žmonėms labai sunku iškęsti tokį varginamą pasninką, trunkantį visą mėnesį. Nuo bado dietos atleidžiami seni žmonės, sunkūs ligoniai, nėščios moterys ir maži vaikai.
Jau keletą metų iš eilės ramadanas švenčiamas karščiausiu sezonu – per patį vidurvasarį, tad trisdešimt dienų trunkantis pasninkas kaip reikiant išvargina.
Kad ir kaip būtų paradoksalu, kiekviena musulmonų šeima visus metus nekantriai laukia ramadano šventės, nes tai metas, padovanojantis visiems daug pačių geriausių emocijų.
Balkees šeima ramadano metu keliasi 4 valandą ryto, dar neprašvitus, ir iškart sėda pusryčiauti.
Pusryčiams jie valgo lebaną (jogurtinį tepamąjį sūrį) ir kelias riekes arbūzo.
Prieš akis – ilgos bado valandos, tad truputis cukraus ir skysčių trumpam palengvina alinamo visos dienos pasninko kančias.
Muedzinams iš artimiausios mečetės bokšto paskelbus apie naujos ramadano dienos pradžią, vaikai grįžta atgal į lovas, o tėvams prasideda įprasta darbo diena.
Šventinės vakarienės šeima prie stalo susės tik vakare, kai nusileidus saulei visą miestą ir vėl užlies melodinga muedzino malda.
Koranas teigia, kad valgyti ramadano metu galima tik visiškai sutemus, kai žmogaus akis negali atskirti baltos spalvos siūlo nuo juodos.
Iškentę ilgas bado valandas visi nekantriai laukia sutemų, o paskutinės pasninko minutės – pačios sunkiausios: iš virtuvės jau veržiasi gardūs kvapai ir stalas dengiamas šventine staltiese.
Balkees sakė, jog ramadanas jų šeimoje ypač laukiamas, nes kas vakarą visa šeima draugiškai susėda vakarienės, užbaigiančios ypatingos dienos pasninką.
Man ramadanas primena trisdešimt dienų iš eilės trunkančias Kalėdas, kai kas vakarą ant stalo puikuojasi vis gardesni patiekalai, o už lango dangų kartkartėmis nušviečia spalvingi fejerverkai.
Prie šventinio stalo kiekvienas sau mintyse sukalba maldą. Balkees sakė, jog po ilgo visos dienos bado vakarienę reikia pradėti dubenėliu šiltos sriubos ir tik tuomet ragauti sunkesnių mėsiškų patiekalų.
Būdama puiki šeimininkė Balkees šeimai ruošia tradicinius Galilėjos patiekalus: žalių skrudintų kviečių troškinį farikį, cinamonu ir keptais migdolais pagardintą keptą ėrieną, žalias salotas su pomidorais ir citrinų sultimis, pitų ir baklažanų užkepėlę su sezamų pasta, daržovių troškinius.
Kad ir kokie išalkę būna namiškiai, jie nepamiršta pasilikti vietos desertams. O apie ramadano desertus, kaip apie ypatingus arabų virtuvės šedevrus, turbūt yra girdėjęs kiekvienas.
Populiariausias ramadano desertas – katajefas. Šventą musulmonams mėnesį visi Jeruzalės ir Nazareto senamiesčio skersgatviai pilni mobiliųjų gatvės kepyklų, visą dieną spirginančių apvalius purius mielinės tešlos blynelius.
Šeimininkės itin noriai perka didžiulius šių blynų ryšulius, taip sutaupydamos ir laiko, ir energijos, kurios prireikia stovint namuose prie įkaitusios krosnies.
Prieš patiekiant į šių blynų vidų reikia įdėti avių ir ožkų pieno sūrio, tada sulenkti perpus ir iškeptus krosnyje pusmėnulio formos pyragėlius dar išmirkyti cukraus ir rožių žiedlapių sirupe.
Dažnai arabės ruošia ir kitokią katajefo versiją – blynelius įdaro kapotais graikiniais riešutais, pagardintais cinamonu, cukrumi ir rožių žiedlapių esencija.
Braškančiais šonais atsikėliau po sočios ramadano vakarienės.
Mėgaudamasi paskutiniu dieviško skonio katajefo kąsneliu ir kardamonais pagardinta stipria kava prisiekiau Balkees – jei žinočiau, jog kas vakarą po šventinės vakarienės manęs lauks štai toks nuodėmingai gardus desertas, greičiausiai be vargo galėčiau kęsti alinamą visos dienos bado dietą.
Populiariausias ramadano desertas – katajefas
Blyneliams reikės:
1 šaukšto sausų mielių
1 stiklinės miltų
1 stiklinės vandens
žiupsnelio druskos
pusės šaukštelio geriamosios sodos
3 lašų citrinos sulčių
pusės stiklinės lydyto sviesto
2 stiklinių sirupo
Sausas mieles sumaišykite su 2 šaukštais šilto (apie 40 laipsnių) vandens. Palikite 5 minutėms, kad masė suputotų. Į mielių mišinį įmaišykite miltus ir vandenį bei žiupsnį druskos. Tešlą gerai išplakite rankomis arba elektriniu plakikliu. Palikite 1–2 valandoms šiltai, kad masė padvigubėtų.
Į pakilusią masę įmaišykite geriamąją sodą su keliais lašais citrinos sulčių. Sausą keptuvę įkaitinkite, patepkite truputėliu aliejaus ir joje kepkite maždaug 10 cm skersmens blynelius. Kepkite tik vieną blynelių pusę, kol viršutinis paviršius pasidarys tarsi porėtas. Atvėsinkite.
Tradiciniam riešutų įdarui reikės:
1 stiklinės kapotų graikinių riešutų
ketvirčio stiklinės cukraus arba medaus
žiupsnelio cinamono
ketvirčio stiklinės razinų (nebūtina)
Sumaišykite visas sudedamąsias dalis. Ant kiekvieno blynelio vidurio dėkite šaukštą įdaro, blynelį sulenkite perpus, sulipdykite kraštus. Išeis pusmėnulio formos pyragėlis.
Suformuotus pyragėlius iš visų pusių gausiai patepkite lydytu sviestu ir pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 200 laipsnių. Kepkite apie 10 minučių arba tol, kol visi pyragėliai švelniai paruduos.
Iškeptus pyragėlius kelias sekundes pamirkykite kambario temperatūros sirupe.
Sirupui reikės:
1 stiklinės cukraus
1 stiklinės vandens
žiupsnelio cinamono (arba rožių žiedlapių esencijos)
4 lašų citrinos sulčių
Visas sudėtines dalis sumaišykite ir užvirkite nedideliame puode. Virkite ne ilgiau nei minutę, antraip sirupas pernelyg sutirštės. Sirupą atvėsinkite iki kambario temperatūros.
Ožkų pieno sūrio įdarui reikės:
450 g minkšto ožkų pieno sūrio
300 g minkšto sviesto
Sūrį sumaišykite su sviestu ir formuokite pyragėlius taip, kaip su tradiciniu riešutų įdaru.
