Praėjusį savaitgalį belgams dar buvo sunku pravažiuoti, nesustojus prie pakelėse įrengtų braškių pardavėjų kioskų. Retas gailėjo šešių eurų už kilogramą didelių ir keturių eurų už tiek pat mažyčių, paskutinių 2013 metų vasaros Vepiono braškių.
Tačiau šiomis dienomis po itin šiltos ir, kas nebūdinga Belgijai, nelietingos vasaros braškių sostinėje jau žiemai užkalami mediniai braškių stendai ir prekystaliai. Prie jų vietiniai taip pripratę, kad būtent šis faktas, o ne rudeninis lietus ir ne pakelėse susispietę baravykai jiems simbolizuoja tikrąją vasaros pabaigą.
Sunku patikėti, tačiau Belgijos Valonijos regione esančio Vepiono gyventojai, kaimynai ir svečiai šviežiomis braškėmis mėgaujasi nuo gegužės iki spalio, o vėsiuoju metų laiku čia galima aplankyti Braškių muziejų, bet kurioje kavinėje paragauti iš jų gaminamo džemo, aperityvo, alaus ar likerio. Ir net oficialiuose gyvenvietę puošiančiuose plakatuose šalia jos pavadinimo puikuojasi iš jų gaminamų alkoholinių gėrimų reklama.
Belgijoje šokoladas, šampanas ir braškės yra neatsiejami romantikos prieskoniai. Pirmąsias uogas galima pamatyti visoje šalyje jau šv. Valentino dieną: tobulos formos, aplietas baltu, pienišku ar karčiu juoduoju belgišku šokoladu. O tradiciniai vafliai jau kovą ima puoštis ryškiai raudonomis, puriu kremu apipurkštomis gundančiomis uogomis. Jos puikuojasi ant kepyklėlių lentynose gausiai išrikiuotų tortų ir pyragų. Be jų neapsieina joks vietinio maisto bistro valgiaraštis.
Belgijoje sunku nepastebėti ir neužsikrėsti vietinių gyventojų didžiavimusi savo istorija, kultūra, kalba ir ypatingai – maistu. Čia, kaip ir kitose valstybėse, galima aptikti bei pasimėgauti įvairiomis pasaulio šalių virtuvėmis, tačiau kiekvienas regionas turi ir akylai saugo savo tradicijas. O visi belgai, nepaisant ar būtų iš flamandakalbės, ar iš prancūzakalbės šalies pusės, vertina ir didžiuojasi išskirtinės kokybės mėsa, alumi, šokoladu, vafliais, įspūdinga padažų gausa ir, be jokios abejonės, braškėmis.
Kaip geras vynas, Vepiono braškės, kurios šiame rajone auginamos daugiau nei 150 metų, yra vertinamos dėl ypatingai griežtų auginimo, priežiūros, o vėliau ir produktų iš jų gamybos taisyklių. Auginamos tik specialiai skirtose vietose ir nuo ispaniškųjų ar atkeliavusių iš Maroko skiriasi kaip diena nuo nakties. Jos ryškiai raudonos, mėsingos, kvapnios ir be galo saldžios. Vepiono braškės daugiausiai parduodamos pačiame regione, pakelėse stovinčiuose kioskeliuose ar ūkininkų turguose, o šiaip jų, auginamų Belgijoje, galima įsigyti bet kuriame prekybos centre dar gerokai iki prasidedant oficialiajam sezonui.
Štai ir šiemet, nežiūrint gamtos akibrokštų, sniego ir neigiamos temperatūros net kovo mėnesį, jau pirmosiomis jo dienomis greta iš kur kas šiltesnių kraštų atgabentų braškių, buvo galima nusipirkti ir vietinių, užaugintų Veiling Hogstrateno rajono šiltnamiuose.
Braškių kioskeliai netrukus tūnos užkaltais langais iki balandžio, tačiau mūsų šaldiklyje ypatingų progų laukia kelios porcijos užšaldytų uogų karalienių, kurios trumpam užleido vietą šviežioms avietėms ir gervuogėms.
