Tereikia šiek tiek pastangų ir prie namo laiptų ar ant palangės įsikurs oranžinis gražuolis su jo viduje plazdenančia ir jaukumą skleidžiančia žvakių liepsnele.
Originaliomis žvakidėmis galima paversti įvairaus dydžio moliūgus – ir didžiulius oranžinius milžinus, ir nedidukus dekoratyvinius įvairių formų moliūgėlius. Pastariesiems apšviesti užteks vienos arbatinės žvakutės, o į didesnius galima įstatyti net kelis kapinių žvakėms skirtus plastikinius įdėklus. Jei nenorite žvakių palikti be priežiūros, vietoj jų į moliūgą galite įdėti elektrinę girliandą.
Lengviau išpjaustyti jauną moliūgą, kurio žievė dar nėra itin kieta. Tačiau neverta rinktis ir pažeisto, kurios žievė vietomis jau suminkštėjusi.
Taip pat verta rinktis ilgesnį kotą turintį moliūgą – tuomet ant jo galima pritvirtinti iš lapų ar kitų medžiagų pagamintus „plaukus“, taip pat patogu, tarsi už rankenos suėmus, atidaryti moliūgą, kai reikia pakeisti žvakę.
Pirmiausia aštriu peiliu moliūgo viršuje ar apačioje padaroma skylė, per kurią vėliau metaliniu šaukštu reiks išgrandyti visą šios daržovės minkštimą. Paprastai moliūgo viršuje anga daroma tuomet, jei į jo vidų bus įdedama žvakė. Jei apšvietimui naudosite elektros lemputę ar elektrinę girliandą, ši anga pjaunama moliūgo dugne – tuomet paprasčiau paslėpti laidus.
Kruopščiai išskobus minkštimą (jo jokiu būdu neišmeskit – juk puikiai galima panaudoti gardžiai moliūgų sriubai ar troškiniui), laukia atsakingiausia užduotis – išpjaustyti ornamentą.
Jei nesate labai įgudęs, norimą piešinį verčiau iš pradžių nusipieškit ant popieriaus, o tuomet trafaretą markeriu perpieškit ant moliūgo šono ir išpjaustykit.
Bene populiariausias ir paprasčiausias variantas – išpjaustyti akis, nosį ir kuo labiau išsišiepusią burną bei paversti moliūgą naktį šviečiančia galva.
Tačiau šalyse, kur Helovinas švenčiamas jau daugybę metų, ant moliūgų išraižomi patys įvairiausi paveikslėliai – nuo raganų ir vaiduoklių iki paslaptingų pilių su šikšnosparniais. Pristigę fantazijos tokių piešinių trafaretų gali rasti specialiose interneto svetainėse.
Kadangi išskobus minkštimą turi likti vos kelių centimetrų storio žievė, nebūtina moliūge daryti kiaurymių. Net pašalinus tik patį odos paviršių, žvakės šviesa iš vidaus apšvies išpjaustinėtą paveikslėlį.
Nors šios dekoracijos – trumpaamžės, jas ilgiau nuo sunykimo apsaugosite išpjaustytas vietas patepę perpjauta citrina, vazelinu ar aliejumi. Lauke ar vėsesnėje patalpoje tokie moliūgai džiugins ilgiau nei šiltame kambaryje.
Moliūgų galima ir nepjaustyti – net ir nedekoruoti prie namo pasitinkantys keli oranžiniai „kamuoliai“ jau sukuria smagią nuotaiką. Patiems mažiausiems šeimos nariams galima patikėti ant moliūgo šono flomasteriais nupiešti veidą arba nosį, lūpas ir akis sukurti iš kitų daržovių, jas prie moliūgo prismeigus kad ir dantų krapštukais.
Parengė Rasa Stundžienė
