Ieškantiems kažko naujo kelionių ekspertai siūlo apsilankyti Šampanės regione ir iš arčiau susipažinti su ilgą istoriją turinčio alkoholio kultūra. Būtent čia gimsta šniokščiančių burbuliukų prisotinti gėrimai: šampanas, garsiausi pasaulyje putojantys vynai.
Didžiuliai, į tolį besidriekiantys laukai ir kruopščiai išpuoselėti vynuogynai – maždaug taip atrodo tipinis Šampanės kraštovaizdis. Šampanė dar Romos laikais buvo vadinamas Campania, kas išvertus į lietuvių kalbą reikštų „lygumų žemė“.
Toks pavadinimas populiariam Prancūzijos kraštui suteiktais visai ne atsitiktinai. Žaliuojančios lygumos, išpuoselėti vynuogynai, kaimuose besiruošiantys gyventojai – įprastas vaizdas akiai. Būtent šiomis žemėmis vingiuoja ir vadinamasis šampano kelias, kuriuo keliaujant galima išvysti ir daug įdomių kultūrinių objektų.
Kone svarbiausius jų galima rasti Šampanės regiono centru vadiname Reimse. Apsilankius jame neteks nusivilti nei nuotykių, nei istorijos mėgėjams.
Unikalia viduramžiška architektūra žavintis miestas vadinamas ir tradiciniu šampano gamybos centru. Bene labiausiai jame lankoma turistų vieta – į UNESCO pasaulio paveldą įtraukta Reimso katedra. Taip pat – Šv. Remigijaus bazilika ir abatija, Marso Vartų triumfo arka, Tau rūmai, fortai.
Ne ką mažiau įdomių vietų galima pamatyti prie Senos upės išsidėsčiusiame istoriniame Trua mieste, kuriame buvo baigtas šimtametis karas tarp Anglijos ir Prancūzijos. Mistą iki šiol garsina puošnios, vitražais ir įvairiais drožiniais dekoruotos bažnyčios, Šv. Petro ir Povilo katedra, rotušė, Aleksandro aikštė.
Viduramžių dvasios neleis pamiršti ir kiek labiau į Rytus nutolęs Dižonas, kuriame vertėtų aplankyti Šanmolio vienuolyną, Burgundijos Hercogų rūmus, miesto katedrą, botanikos sodą. Tai – prekybos, transporto ir pramonės centras, garsėjantis burgundišku vynu ir garstyčiomis.
Apskritai visoje Šampanėje gausu vaizdingų kraštovaizdžių. Vietos gyventojai šilti, malonūs, svetingai priima šampano keliais klajojančius turistus. Mažiau nei du šimtus kilometrų į Pietus nuo Paryžiaus nutolęs regionas iki šiol laikomas išskirtiniu vien todėl, kad tik čia paruoštas putojantis vynas gali vadintis tikruoju šampanu. Remiantis Prancūzijos įstatymais, jis turi būti pagamintas tik iš tam tikrose teritorijose auginamų vynuogių, o jas brandinant ir išpilstant laikantis griežčiausių standartų.
Lietuvoje šampanu neretai vadinamas ir putojantis vynas, ir gazuoti vyno gėrimai. Tačiau tai nėra teisinga. Lietuva neturi savo vynuogynų, čia pagaminamo putojančio vyno dėl Europos Sąjungos nustatytų reglamentų negalime vadinti šampanu. Galbūt todėl nuvykti ir pamatyti tikrąsias tauriojo gėrimo tradicijas – be galo įdomu. Tuomet, rodos, ir pats skonis pasikeičia.
Parengė Monika Svėrytė
