Pelėdų kavinei populiarumo tikrai nestinga – eilės driekiasi jau nuo pat ankstyvo ryto, o ir pakliūti ne visiems pavyksta, mat savininkai visų klientų vienu metu priimti negali, esą tai išgąsdintų paukščius. Na, o savaitgaliais kavinėje galioja taisyklė: kas pirmesnis, tas gudresnis.
Tačiau įžengus į kavinę pasidaro aišku – laukti eilėje tikrai buvo verta. Kavinėje į jus dirsčios keletas dešimčių didelių akių su plunksnuotais antakiais, o ir savo gėrimu gali tekti pasidalyti – vos tik nusisuksit, įnoringieji kavinės gyventojai ims ir įkiš snapą į jūsų kavos puodelį.
Pelėdų kavinėje gyvena nemažai plunksnuotų ir sparnuotų draugų. Čia galioja bendri nuostatai, kurių privalu laikytis visiems klientams: pelėdas liesti galima tik tuomet, kai tą daryti leidžia kavinės darbuotojai, taip pat kavinėje neleidžiama filmuoti ir fotografuoti. Kas nutinka, jei klientai nesilaiko taisyklių? Įsivaizduokite sąmyšį, kurį sukeltų tuzinas išprotėjusių pelėdų! O štai pati linksmiausia taisyklė iš visų – pranešti personalui, jeigu netyčia pagaunate pelėdą nusikaltimo vietoje – atliekant gamtinius reikaliukus, mat žaviesiems paukšteliams tikrai nė motais, kur palikti šiltąją dovanėlę.
Tačiau ne viskas taip žavu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, mat kavinė susilaukia ne tik liaupsių, bet ir kritikos. Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos grūmoja pirštu: ar gerai laikyti paukščius nelaisvėje tik tam, kad šie linksmintų klientus? Juk tai kone prilygsta cirko pasirodymui. Kita vertus, paukščiai atrodo sveiki, guvūs ir prižiūrėti, o kavinės savininkai teigia suteikiantys paukščiams kasdien po 20 minučių laisvo skrydžio.
Vis dėlto kai kalba pakrypsta apie lankytojus, iškyla klausimas: jeigu net ir profesionalūs sakalininkai kartais neišvengia sužeidimų, kas garantuoja kavinės lankytojų saugumą? Et, kaip sakoma: kas nerizikuoja – tas negeria šampano.
