Kodėl vyno negeriame iš butelio? „Vynas mėgsta, kad juo būtų dalijamasi“, – pirmąkart į Vilnių atvažiavęs Georgas J.Riedelis (64 m.) apie vyną kalba lyg apie žmogų.
Greičiau – apie savo šeimos narį. Jų šeima daugiau nei prieš 250 metų pradėjo rūpintis, kad vyno mėgėjai pajustų tikrąjį jo skonį, o tam reikia tinkamos taurės.
Tuo vyno mėgėjus bando įtikinti net 300 dienų per metus po įvairias pasaulio šalis keliaujantis ir degustacijas rengiantis G.J.Riedelis. Jis – dešimtosios garsios taurių gamintojų Riedelių kartos atstovas, rašo "Lietuvos rytas".
Šių metų pradžioje bendrovės valdymą perdavęs sūnui Maximilianui (35 m.) G.J.Riedelis tapo šeimos ambasadoriumi ir jos gaminamą produkciją pristatinėja įvairiose šalyse.
„Viską darau dėl to, kad mėgstu vyną ir noriu, jog mano klientai pajustų geriausią jo skonį“, – tikino prieš pilną žiūrovų salę Vilniuje stovėdamas G.J.Riedelis.
Pirmąsias taurių dirbtuves Riedelių šeima atidarė 1756 metais, tačiau tais laikais gamintų taurių jų namuose jau nebėra. Jų neteko matyti ir 1973 metais į šeimos verslą įsitraukusiam G.J.Riedeliui.
Kaip tik tuo metu jo tėvas pristatė šedevru vadintą kolekciją „Sommeliers“, kurios eksponatus vėliau graibstė muziejai.
Didžiausią paklausą tuo metu turėjo puošnios krištolo taurės.
„Gaila, bet jų nebėra. Kad ir kur keliautume, jų neberandame. Savo namuose to laiko taurių neturime.
Nebematau jų ir nuėjęs į svečius, žmonės jų nebenaudoja. Tai buvo labai brangios taurės“, – pasakojo G.J.Riedelis.
Jis prasitarė ir apie savo mėgstamiausią taurę. Tai taip pat jo tėvo Clauso J.Riedelio kūrinys – 1958 metais pagaminta taurė, skirta specialiai burgundiškajam vynui „Pinoit Noir“.
„Į ją nuostabu žiūrėti, ją nuostabu naudoti. Man labiausiai patinka ta taurė, kuri geriausiai tinka vynui“, – svarstė G.J.Riedelis.
Ši taurė iki šiol stovi Niujorko moderniojo meno muziejuje kaip eksponatas, iš esmės pakeitęs vyno taurių gamybą.
Iki to laiko dauguma taurių buvo labai masyvios, raižytos ir sunkios. Clausas norėjo, kad jo taurė būtų plono, skaidraus krištolo ir pabrėžtų konkretaus vyno skonį.
Nors Clauso sūnus Georgas kiekvieną taurę pristato lyg meno kūrinį, jas apibūdina paprasčiau: „Tai – įrankis, kuris padeda atskleisti geriausias vyno savybes.“
Ar taurių gamintojai turi būti menininkai?
„Kad būtume kūrybingi, neturime būti menininkai, bet kūryba būtina visoms profesijoms“, – sakė Georgas.
Daugiau nei 200 metų taures gaminančios šeimos atstovas tikino, jog šis verslas mažiausiai priklausomas nuo mados, tačiau nuolat reikia galvoti apie naujas formas.
„Naujas idėjas diktuoja pats gyvenimas, reikia jausti laiką, dairytis ir klausytis. Mes nuolat esame kryžkelėje – arba judėsime teisinga kryptimi arba liksime nuošalėje“, – kalbėjo G.J.Riedelis.
Kompanijos vadovo postą sūnui užleidęs Georgas neabejojo, jog taurių gamybos tradicijas tęs ir vėlesnės jų šeimos kartos.
„Nenoriu būti paskutinis taurių gamintojų dinastijos narys“, – tai yra sakę visi kompanijos valdymą iš tėvų perimantys Riedelių šeimos vyrai.
Sūnui kompanijos vadovo vietą užleidęs G.J.Riedelis viliasi, jog šiame versle liks ir jo anūkai.
Jau dabar šeimoje svarbi jo 6 ir 8 metų anūkų nuomonė, nes Riedelių šeima ruošiasi bendradarbiauti su kompanija „Coca-Cola“ ir kurti gaiviesiems gėrimams skirtas taures.
G.J.Riedelis prisipažino, kad kurti taures nealkoholiniams gėrimams buvo jo svajonė.
Jis džiaugėsi, kad šeimos narių svajonės ir planai kol kas pildosi: „Mums, Riedeliams, sekasi, bet savo verslą stengiamės kurti intelektualiai ir nuoširdžiai.“
Antrasis pasaulinis karas buvo visiškai sunaikinęs šeimos įmonę, o tuo metu jai vadovavęs aštuntosios kartos atstovas Walteris Riedelis net keturis kartus turėjo keisti pilietybę.
Tuo metu stiklą liejantys darbininkai buvo priversti gaminti ne puošnias taures, o karo lauke naudojamų stebėjimo prietaisų ekranus.
Nors W.Riedelis dešimt metų praleido koncentracijos stovykloje Rusijoje, o verslas buvo sužlugdytas, garsiai šeimai pavyko pradėti viską iš pradžių.
Praėjus dešimčiai metų Walterio sūnaus Clauso sukurtas taures jau graibstė įvairių šalių muziejai.
Vilniuje trumpam apsilankęs Clauso sūnus Georgas gimė 1949 metais. Tais metais vyndariai džiaugėsi itin geru vynuogių derliumi, o taurių gamintojų šeima tai laikė ženklu, kad šį verslą pamėgs ir dešimtosios kartos atstovas.
Į šeimos verslą G.J.Riedelis įsitraukė po studijų Vienoje, kur sutiko būsimąją savo žmoną Evą.
Pradžioje jis dirbo buhalteriu, tačiau iš tėvo ir namuose besilankančių vyndarių įgijo daug žinių apie vyno savybes. 1986 metais jis pristatė kolekciją, kurios taurės buvo pritaikytos skirtingų rūšių vynui.
Ją sukūręs jaunasis Riedelių dinastijos atstovas greitai užkariavo ne tik Austrijos, bet ir aplinkinių šalių vyndarių bei vyno žinovų simpatijas.
G.J.Riedelis savo šeimos vardą ir prekės ženklą išpopuliarino įvairiose užsienio šalyse, o 1994 metais tapo kompanijos vadovu.
Verslininkas anksti pradėjo rūpintis, kad turėtų kam palikti tai, ką šeima kūrė daugybę metų. Todėl dar būdamas dvylikametis jo sūnus Maximilianas stiklo dirbtuvėse buvo dažnas svečias.
Aštuoniolikos metų sulaukusiam jaunuoliui senelio ir tėvo pamokos pasirodė įdomesnės už studijas didmiesčiuose, todėl jis liko mokytis gimtajame Kufšteino mieste.
Sulaukęs 23 metų Maximilianas išvažiavo ieškoti verslo galimybių į Jungtines Amerikos Valstijas.
Kad suprastų amerikiečių verslo subtilybes, tėvo ir senelio pamokų neužteko, tačiau apsukrus jaunuolis greitai pajuto, ko reikia vietos gyventojams.
Po poros metų jis tapo antrinės savo šeimos bendrovės „Riedel Crystal“ prezidentu, o jo sukurta taurių kolekcija buvo parduota greičiau nei bet kuri kita Riedelių šeimos naujiena.
„Žaviuosi išskirtiniu sūnaus talentu ir kūrybiškumu“, – užleisdamas kompanijos vadovo postą savo sūnui šių metų pradžioje kalbėjo G.J.Riedelis.
Šeimos ambasadoriumi tapęs verslininkas tikisi, kad populiarinti jų vardą padės ir duktė Laetizia, auginanti jau dvyliktąją Riedelių šeimos kartą – du berniukus.
Savo vietą sūnui užleidęs G.J.Riedelis ir toliau ketina daug keliauti, bendrauti su vyno mėgėjais ir nepamiršti aktyvaus gyvenimo.
Anksčiau dešimt maratonų nubėgęs vyras taip aktyviai nebesportuoja, bet mėgsta vaikščioti po kalnus. „Man tiesiog patinka gamta“, – nedaugžodžiavo jis.
Galbūt todėl jis su Maximilianu sukūrė skrendančių paukščių formos dekanterių – specialių ąsočių, kurie padeda geriau atsiskleisti vyno aromatui ir skonio savybėms.
Gulbė, balandis ir flamingas – vieninteliai indai, kuriuos kartu kūrė dviejų Riedelių kartų atstovai, – tėvas ir sūnus.
Ar taurė vyną padaro skanesnį?
Ar vyną įmanoma patiekti neskoningai? „Jei jis bus įpiltas į netinkamą taurę, tai jums suteiks mažiau malonumo, bet nepakeis vyno skonio“, – savo verslo nesureikšmino G.J.Riedelis.
– Vynas netinkamoje taurėje – kas tai? – paklausiau taurių gamintojų atstovo.
– Taurė – tik instrumentas, kuris gali pažadinti emocijas. Mes negalime pakeisti vyno savybių – tai būtų stebuklas. Vynas turi savo kainą ir jo kaina turi sutapti su jūsų lūkesčiais.
– Sakoma: „Geras vynas prasideda nuo geros taurės.“ Tai tiesa?
– Ne. Taurė gerą vyną gali padaryti dar geresnį. Bet geras vynas atsiranda dar vynuogyne, vėliau – vyno rūsyje ir įmonėje, kuri jį išpilsto į butelius.
– Koks geriausias laikas gerti vyną?
– Kai šalia yra mylimų žmonių. Tuomet jis skaniausias.
– Turite mėgstamiausią vyną?
– Turiu mėgstamiausią spalvą taurėje. Tai raudona.
