Mitas nr. 1. „Putojantis vynas“ ir „Vyno gėrimas“ – lygiaverčiai?
M.Lovkienė: Tikrai ne. Putojantys vynai nuo vyno gėrimų skiriasi žaliavų kokybe, gamybos metodais. Pavyzdžiui, putojantys vynai gaminami naudojant tikrą vynuogių vyną, o gazuotų vyno gėrimų gamyboje jis naudojamas ne visuomet. Gazuoti vyno gėrimai gali būti gaminami iš obuolių, kriaušių, uogų, maišytų rūšių vyno ar fermentuotos vynuogių misos, tad žaliavų kokybė – pastebimai skiriasi. Skiriasi ir gamybos metodas. Putojantys vynai burbuliukų prisotinami natūralios antrinės fermentacijos metu, o gazuoti vyno gėrimai angliarūgštės prisotinami dirbtiniu būdu. Kartais gazuoti vyno gėrimai tiesiog vadinami alkoholiniu limonadu, nes būtent šis būdas taikomas ir vaisvandenių gamyboje.
Mitas nr. 2. Lietuviškas putojantis vynas nė iš tolo negali prilygti prancūziškajam šampanui
M.Lovkienė: Lietuva – ne vyndarių kraštas, tačiau nederėtų nuvertinti ir vietinių vyno gamintojų. Visi žinome, kad tikruoju šampanu vadintis gali tik Prancūzijoje, Šampanės regione, gaminamas natūralus putojantis vynas. Šampanas gaminamas „Méthode traditionelle“ vyno fermentavimo metodu, kuris taikomas ir Lietuvoje – Įmonių grupės „ALITA“ gamykloje. Čia gaminamą putojantį vyną „Alita Klasikinis“ pilstome į klasikinės formos šampano butelius, kuriuos importuojame iš Prancūzijos, jį mažiausiai devynis mėnesius brandiname buteliuose, atliekame kitus klasikinio metodo procesus: remuage, dégorgement, dosage ir tt. Tad galima sakyti – skiriasi tik regionas, tačiau gamybos metodai – ne.
Mitas nr. 3. Kuo putojantis vynas brangesnis – tuo geresnis
M.Lovkienė: Dalis tiesios šiame teiginyje yra. Tačiau lietuviški geros kokybės putojantys vynai pigesni dėl to, kad kaina yra pagrindinis pranašumas vietos gamintojams konkuruojant su užsienio vyndariais. Lietuviams atrodo įprasta už užsienio gamintojų vyną mokėti didesnę kainą, kol už lietuviškąjį – dažnai nėra linkę skirti solidesnės sumos už geresnę kokybę.
Mitas nr. 4. Lietuviškas putojantis vynas – prastos kokybės
M.Lovkienė: Lietuva nėra vynuogių augintojų kraštas, todėl vyno žaliavą importuojame, tačiau gamintojai esame neblogi. Tai įrodo pripažinimas pasauliu mastu – apdovanojimai, augančios eksporto apimtys. Šiuo metu įmonių grupės „ALITA“ putojantys vynai eksportuojami į tokias šalis kaip Latvija, Rusija, Didžioji Britanija, Vokietija, Lenkija, taip pat ir į tolimąsias – Kiniją ir Libaną bei Jungtines Amerikos Valstijas. Augančios eksporto apimtys patvirtina – Lietuva savo gaminamų putojančių vynų kokybe nenusileidžia užsienio gamintojams.
Mitas nr. 5. Putojantis vynas vakare – galvos skausmas ryte
M.Lovkienė: Lietuvoje šis gėrimas nepelnytai užsitarnavo klastingo ir kitą rytą galvos skausmus sukeliančio gėrimo etiketę vien todėl, kad sovietmečiu jį neteisingai vartodavo – ne vakaro pradžioje, o pabaigoje. Tad viena svarbiausių taisyklių yra ta, kad vakarą putojančiu vynu pradėkite, o ne baikite. Putojantis vynas, taip pat ir šampanas – puikiausias aperityvas, tad juo ne tik pasitinkami iškilmingo vakaro svečiai, bet ir patiekiama prieš vakarienę. O galvos skausmą gali sukelti kiekvienas svaigusis gėrimas, vartojamas pernelyg nesaikingai.
