„Kiekvienais metais ir laiškus rašom, ir legendą kartojam. Mums Kalėdų Senelis yra. Vienas vienintelis – ir jis gyvena Laplandijoje. O tie kur parduotuvėse, gatvėse, darželiuose yra jo padėjėjai – netikri“, - tokia patirtimi artėjant šventėms interneto forumuose dalijasi mažamečius vaikus auginančios mamos.
Mamos vaikams pasakoja esančios Kalėdų senelio padėjėjos – sudaro slaptą sandorį su dovanas nešančiu seneliu ir visada jam pagelbėja. Elfų ir nykštukų šiukštu negalima pamatyti. Jeigu pamatysi – jie pavirs į paprastus žmones ir jau niekada neprisimins, kas tokie buvo anksčiau.
O dovanas Kalėdų Senelis neša tik tiems vaikams, kurie juo tiki iš visos širdies. Nes jos skirtos tiems vaikams ir suaugusiems, kurių širdyse visada gyvena stebuklas ir tikėjimas.
Tokiomis pasakomis dalijasi mažamečių tėvai. Kaip palaikyti Kalėdų senelio legendą, taip pat pilna patarimų. Galima net batus pavolioti miltuose ir su jais patrypti prie eglės – esą senelis buvo atėjęs ir paliko snieguotas pėdas.
Turtina vaiko fantaziją
Ką daryti su tokiu vaikų tikėjimu? Skatinti ar stengtis po truputį atskleisti tiesą? Ar yra amžiaus riba, kurią peržengus vaikas jau turėti liautis tikėjęs magiškais dalykais?
Į šiuos klausimus atsakė vaikų ir suaugusiųjų psichologė Inga Šulcienė.
Vaikų psichologė pabrėžė, kad Kalėdų šventė yra apie viltį, tikėjimą ir gražius dalykus. Vaikai fantazuoja kaip tas Kalėdų senelis gali atrodyti, kaip jis pasirodo, kas yra elfai ir nykštukai, ką jie daro. Vaikai rašo laiškus ir tiki, kad jo svajonės gyvenime pildosi.
Jos nuomone, tėvams verta pasitelkti savo kūrybiškumą ir ne vien pasakyti, kad vaikai gaus dovanų tik tuomet, jei elgsis gerai. Kartais užtenka pasakyti, kad atėjęs Kalėdų senelis patikrina kaip papuošta Kalėdų eglutė. Psichologės teigimu, per tokias nedideles istorijas ir pasakas skatinamas vaiko kūrybiškumas.
„Pati Kalėdų senelio arba Kalėdų tradicija puoselėja gražius dalykus ir atskleidžia, kaip mes galime vieni kitiems rodyti dėmesį. Tai bendrų tradicijų puoselėjimas, kūrybiškumas, fantazija. Aš įžvelgiu daug pozityvių dalykų nei atvirkščiai“, – pasakojo vaikų ir suaugusiųjų psichologė I.Šulcienė.
Įtarti pradeda septynerių
Psichologė paaiškino, kad tam tikro amžiaus vaikus užplūsta įvairūs klausimai, jiems kyla daug abejonių ir jie pradeda klausti. Vaikui smalsu, todėl jeigu kalbame apie mažesnio amžiaus vaikus, tai reikia pereiti palaipsniui prie to, kas yra tikroji tiesa.
„Amžiaus ribos nebrėžčiau, tačiau kai vaikui yra apie 7 metai, jis pradeda abejoti. Dažnai jis pats ir tikrinasi – ar tikri Kalėdų seneliai, ar ne, ar tikri tik tie kurie nesimato, o netikri, kuriems barzdos yra priklijuotos. Taip jie po truputį susipažįsta su tiesa. Nesiūlyčiau tėvams pasisodinti ant kelių vaiką ir paprasčiausiai pasakyti tiesą“, – aiškino psichologė.
Pavyzdžiui, galima tiesiog vaikų paklausti kokia jų nuomonė apie Kalėdų senelį. „Kai vaikas pateikia savo atsakymą, galima suprasti kiek jis supranta ir kiek jis interpretuoja. Kartais užtenka ir tiek“, – sakė I.Šulcienė.
Pasakos padeda suvokti pasaulį
Jos nuomone, nereikia laikytis griežtos amžiaus ribos. Reikia atsižvelgti į vaiko brandumą. Yra šešiamečių kurie yra „maži mokslininkai“ ir yra dešimtmečių, kurie labai fantazuoja ir jų branda kitokia.
Apie penkerių–septynerių metų vaikas tiki stebuklingais dalykais. Pasaulio suvokimas vyksta per magiškus dalykus. Psichologė atkreipė dėmesį, kad vien pasakose yra labai daug fantazijos ir mistinių dalykų.
Pasakose vaizduojama užkoduota realybė – kas gera, o kas bloga. Vaikai supranta, kad yra geri žmonės ir pikti žmonės, todėl jų reikia saugotis.
„Tokiu būdu vaikas nėra supažindinamas iš karto, kad štai, čia yra baisūs dalykai, kurių gyvenime reikia bijoti“, – sakė psichologė.
