Mano bičiulis Antonio Llasera pats augina speltą bei Katalonijoje visai nepopuliarius grikius. Kiekvieną sykį, kai susitinkame parduotuvėje, jis niurna: „Niekaip nesuprantu, kodėl perki baltus kvietinius miltus.“
Ir niekada nepraleidžia progos pabrėžti: „Namuose mes jau seniai maisto neruošiame iš kvietinių miltų.“
Vis dažniau tenka išgirsti apie žmones, kurie negali valgyti kvietinių gaminių, nes jų organizmas netoleruoja kviečiuose esančio glitimo.
Daugėja atvejų, kai celiakija – glitimo netoleravimu – serga ir visai maži vaikai. Kur slypi bėda, kad daugėja šia liga sergančių žmonių?
Javų auginimu užsiimantis A.Llasera dar domisi ir natūropatija – ligų gydymu be vaistų, tiktai mityba. Jis sutiko pasidalinti savo žiniomis.
„Bėda ta, jog pramonė labai paspartino javų evoliuciją. Pastaruosius dešimtmečius javai modifikuojami labai dažnai, per metus jų evoliucija pagreitinama 40–50 metų – atrenkamos tik gražiausios, sveikiausios, didžiausios sėklos. Augalai duoda didesnį derlių, tačiau jų maistinė vertė gerokai suprastėja.
* * *
Tokiuose grūduose daugiau glitimo, apsunkinančio žarnyno darbą. Tuomet kinta žarnyno anatomija, o tai – pavojinga sveikatai. Juk mūsų imuniteto stiprybė slypi žarnyne“, – tvirtino A.Llasera, iš savo valgiaraščio išbraukęs kviečius ir maisto pramonės gamintus produktus.
Jo įsitikinimu, žmogaus evoliucija daug lėtesnė, organizmas negali pasisavinti taip greitai kintančio maisto, ir dėl to atsiranda daug sveikatos problemų.
„Manau, kad geležinės sveikatos paslaptis yra valgyti tai, ką valgė mūsų protėviai“, – kalbėjo A.Llasera.
Pasak katalono, reikėtų vartoti grūdus, kurie per pastaruosius amžius išliko tokios pat struktūros. Vietoj kviečių ir kukurūzų – labiausiai modifikuotų javų – geriau vartoti speltą (senovinę kviečių rūšį), kietuosius kviečius, ryžius, grikius, soras ir kitus.
A.Llasera pats augina speltą ir mala iš jos miltus. Kadangi šią kultūrą auginti gana sudėtinga, jos derlius nėra gausus, speltos grūdų ir miltų kaina gerokai didesnė nei kviečių.
Kilogramas nevalytų A.Llaseros speltos miltų kainuoja 10 Lt (10 Lt (10 Lt (10 Lt (3 eur))))us (10,35 lito).
Tačiau spelta verta investicijos – iš jos iškepti pyragai, blynai ar picos yra daug sodresnės konsistencijos ir aromato.
„Šią javų kultūrą augino dar senovės romėnai. Iš speltos miltų iškepta duona ar kepiniai organizmą pasotina labiau nei kviečiai, o svarbiausia – ilgainiui neatsiras jokio nepageidautino poveikio. Speltos glitimą organizmui lengviau pasisavinti nei kviečių“, – sakė A.Llasera.
Puiki alternatyva kviečiams – ir grikiai. Juose nėra glitimo, tačiau yra daug mineralų – geležies, kalio, jodo ir B grupės vitaminų. Grikių košė, kepiniai iš grikių miltų ar grikių paplotėliai – puikūs patiekalai, padedantys išsaugoti sveikatą.
Ryžiai – taip pat geras pasirinkimas. Juose nėra glitimo, tai saugios ir sveikatai naudingos kruopos.
Svarbu, kaip apdorojami grūdai. Sveikuose, nevalytuose grūduose yra gerokai daugiau mineralų ir vitaminų – jie slypi grūdų odelėje.
Išvalius, nulupus odelę, grūdai netenka daugybės maistinių medžiagų. Todėl rekomenduotina valgyti patiekalus iš sveikų, o ne valytų grūdų ir jų miltų.
* * *
Nevalyti grūdai yra gyvi – juos užpylus vandeniu, sudygsta daigai. O išvalyti grūdai nebeturi gyvybės energijos – jų sudaiginti neįmanoma.
„Nebūtina iš valgiaraščio išbraukti pyragų, sausainių ir blynų, kuriuos iki šiol kepėte iš baltų kvietinių miltų. Tereikia miltus pakeisti sveikesniais – speltos ar kamuto – tai irgi vertinga kviečių rūšis. Baltąjį cukrų pakeiskite ruduoju ir rinkitės laisvėje gyvenančių vištų kiaušinius.
Taip vienu šūviu nušausite du kiškius – galėsite ir toliau mėgautis skanėstais, tačiau jie nepakenks jūsų imunitetui“, – sakė A.Llasera.
Svarbu žinoti, kad glitimas – kildinamoji medžiaga.
Todėl naudodami grikių, ryžių ar kukurūzų miltus be kepimo miltelių neapsieisite, o kepiniai iškils šiek tiek mažiau.
Speltos ir kamuto glitimo struktūra yra kitokia, todėl iš šių grūdų miltų kepiniai nebus tokie iškilę, kaip kepti iš kvietinių.
Grūdų kokybė svarbi ne vien todėl, kad iš jų malami miltai, o iš miltų ruošiami įvairūs maisto produktai. Grūdais minta ir daugelis gyvulių, kurių mėsą ar pieną vėliau vartojame ir mes. Todėl tai, ką ėda karvės ar avys, turi įtakos ir mūsų sveikatai.
Grikių paplotėliai
Geras būdas išmokyti mažylius valgyti įvairiausius grūdus – pasiūlyti vaikams priimtinos formos patiekalų. Paplotėliai ar vadinamieji kroketai – puikus būdas paįvairinti jų valgiaraštį. Vietoj grikių galite naudoti sorų ar bolivinių balandų kruopas.
Reikės:
200 g grikių kruopų
1 cukinijos
1 nedidelio svogūno
2 skiltelių česnakų
gabalėlio fermentinio sūrio arba varškės
žiupsnelio druskos
žolelių pagal skonį – raudonėlių, bazilikų, kitų
1 kiaušinio
2 valgomųjų šaukštų duonos džiūvėsėlių
šiek tiek miltų paplotėliams apvolioti
2 šaukštų alyvuogių aliejaus
Išvirkite grikius. Pakepinkite smulkiai supjaustytą česnaką, svogūną ir sutarkuotą cukiniją. Sumaišykite su grikiais, sudėkite druską, įtarkuokite sūrio, įmuškite kiaušinį ir sudėkite džiūvėsėlius. Suplakite viską maišytuvu.
Atvėsinkite grikių tešlą šaldytuve. Iš atvėsusios tešlos suformuokite paplotėlius ir, pavolioję miltuose, paskrudinkite juos gerai įkaitintame alyvuogių aliejuje.
Jeigu norite ruošti vadinamuosius kroketus, juos paruoškite pagal tą patį receptą. Suformuotus kroketus suvilgykite kiaušinio plakinyje ir apvoliokite džiūvėsėliais. Kepkite didesniame alyvuogių aliejaus kiekyje.
