Vilijampolėje gyvenantis statybininkas A.Zaranka nuo jaunystės svajojo pasistatyti žiemos sodą ir jame savo malonumui auginti egzotiškus augalus.
Žengti ryžtingą žingsnį ir įgyvendinti svajonę paskatino lemtingas susitikimas, kurio metu vyras dovanų gavo mandarininio citrinmedžio medelį.
Dabar oranžerijos lubas remiantis medis kasmet sunokina apie 200 vaisių.
Kaip rašo "Lietuvos ryto" priedas "Laikinoji sostinė", A.Zaranka su visa šeima eksperimentuoja toliau – tikisi užsiauginti ananasų ir avokadų.
Medelį dovanojo gruzinas
A.Zaranka pasakojo, kad 1987 metais Žaliakalnio turguje sutiko gruziną, su kuriuo jaunystėje tarnavo kariuomenėje. Šis prekiavo mandarininių citrinmedžių medeliais. Vieną padovanojo kauniečiui.
„Iš pradžių jį pastačiau prie namo buvusiame šiltnamyje. Jau po metų nuskyniau kelis vaisius.
Medis augo, todėl nusprendžiau, kad reikia statyti žiemos sodą. Apie jį svajojau nuo jaunystės“, – prisiminė kaunietis.
Greta kuklaus namo išdygo nedidelė oranžerija. Joje nagingas vyras sumūrijo klombas, pripylė paprasto juodžemio ir pasodino mandarinmedį.
Taip pat oranžerijoje įrengė nuolat tekantį šaltinį ir baseiną dekoratyvinėms žuvims. Oranžerijoje nuolat šilta, nes A.Zaranka pats įrengė ir židinį.
Vaisiai – įspūdingo dydžio
Šviesos, šilumos ir drėgmės nuolat lepinamas mandarinmedis kasmet atveda daugybę vaisių. Jais kaunietis pradeda mėgautis lapkričio viduryje ir derlių baigia skinti gruodžio pabaigoje.
Kadangi ši žiema vėlavo, vaisius mandarinmedis vis dar nokina ir vasario pradžioje.
Mandarinai – įspūdingi. Dydžiu panašūs į ispaniškus apelsinus, forma primena kriaušes. Vaisiai nepaprastai kvapnūs, sultingi, salstelėję, bet gaivina ir malonia rūgštele.
„Kai mandarinų nusinešame į svečius ar į darbą, visi išpučia akis, netiki, kad jie užaugo mūsų namuose“, – pasakojo statybininko duktė Kristina Zarankaitė.
Arbatą saldina medaus žole
Egzotiškų augalų mėgėjas vis didina savo kolekciją. Dabar oranžerijoje jau auga bambukas. Į žemę A.Zaranka įkišo nupjautų ananasų viršūnes, ir jos jau prigijo. Greta stiebiasi ir banangėlė, kuri ateityje turėtų subrandinti nedidelius saldžius bananus.
Šią žiemą šeima gardžiavosi ir savo citrinomis. Kalėdų proga A.Zaranka pasidovanojo citrinos sodinuką su vaisiais.
„Citrinos buvo taip pat didesnės, kvapnesnės ir, keista, mažiau rūgščios, nei pirktos parduotuvėse. Manau, kad kitą žiemą sulauksime naujo derliaus“, – pasakojo A.Zaranka.
Arbatą šeima saldina pačių auginamos stevijos lapais.
Šios neišvaizdžios medaus žolės lapai 10 kartų saldesni nei cukrus.
Prieš kelerius metus kaunietis žiemos sode pasodino avokado kaulą. Iš jo išaugo medis.
„Šis augalas – kaip mūsų obelis. Turi augti ne vienus metus, kad subręstų ir sunokintų vaisius. Manau, kad savo avokadų galėsime nusiskinti po 10 metų“, – svarstė kaunietis.
Varžosi su specialistais
Pastaruoju metu vyras dirba netoli Kretingos. Turėdamas laisvo laiko lankosi ten esančiame žiemos sode.
„Ten apžiūriu egzotiškus augalus, lyginu juos su savais. Didžiuojuosi, kad man pavyksta užauginti tokius pat gražius, kaip ir specialistai“, – džiūgavo A.Zaranka.
Iš specialistų vyras sužinojo ir kaip atsikratyti augalus galinčių sunaikinti vabzdžių kenkėjų.
„Oranžerijoje pasodinau baziliko ir citrininio eukalipto. Jų kvapai nepatinka kenkėjams, todėl šie neapninka augalų“, – paslaptimis dalijosi vyras.
Medaus žolė nepavojinga net diabetikams
Virginija Golubevienė
Biologė ir vaistinių žolių specialistė
„Stevija lietuviškai vadinama medaus žole. Ji kilusi iš Paragvajaus kalnų ir tinka auginti šiltnamiuose ar namuose.
Senovėje maistui saldinti šią žolę vartojo Peru indėnai. Tik 1887 metais augalą pirmą kartą aprašė mokslininkas Antonio Bertoni. Vėliau ją tyrė kiti mokslininkai ir nustatė, kad augalas nepavojingas, gali tapti cukraus pakaitalu, turi nedaug kalorijų ir nepavojingas diabetikams.
Šaukštelis sudžiovintų ir kavamale sumaltų stevijos lapų gali atstoti stiklinę cukraus. Jais galima saldinti ne tik gėrimus, bet ir pyragus.
Augalą reikia sodinti į paprastą daržo žemę, sumaišytą su ketvirtadaliu smėlio. Stevija nemėgsta nei per didelės drėgmės, nei per sausos žemės. Todėl laistyti ją reikia reguliariai, bet negausiai.
Augalas užauga iki 75 cm aukščio. Lapus reikia skinti anksti ryte, kai juose yra daugiausia saldaus glikozido.“
