Lietuvės J.Koruklu namai Stambule per Kalėdas buvo papuošti taip, kaip įprasta juos puošti Lietuvoje. Prieš šešerius metus už turko Cengizo Koruklu ištekėjusi anglų kalbos dėstytoja savo tradicijas puoselėja ir dėl mažosios Emilės, kuriai neseniai sukako dveji metai.
Jolita jau turėjo pakankamai laiko su krikščioniškosiomis tradicijomis supažindinti ne tik vyrą bei jo artimuosius, bet ir pati pažinti musulmoniškas šventes – suktis virtuvėje mėgstanti moteris pati gali paruošti joms gausybę patiekalų.
Moteris pastebi – nors tikėjimų tradicijos skirtingos, yra ir nemažai jas vienijančių dalykų, ypač kasdieniame gyvenime.
„Prieš didžiąsias religines šventes turkės, kaip ir mes Lietuvoje, tvarko savo namus iš esmės – blizgina langus, plauna kilimus, iššveičia kiekvieną kampelį. Savaitė iki švenčių taip ir vadinama – tvarkymosi savaite. Kadangi šventėms dažniausiai susiburiama pas tėvus, dukros atvažiuoja anksčiau, kad padėtų motinai tvarkytis“, – pasakojo J.Koruklu.
Glumino gyvulių aukojimas
Prieš Aukojimo šventę, turkiškai vadinamą Kurban Bayram, kuri pernai buvo atšvęsta spalio mėnesį, Jolita taip pat tvarkė namus, laukdama svečių prisiruošė saldumynų.
„Nors per Aukojimo šventę jų gali ir nebūti – svarbiausia, kad būtų mėsos. Tradicinis patiekalas – kavurma, tai yra kepinta mėsa, – paaiškino ji. – Turkai šį patiekalą ruošia iš mėsos, kurios gauna per aukojimo apeigas, ar iš to gyvulio mėsos, kurį patys aukoja.“
Pirmųjų apsilankymų Turkijoje metu lietuvę ir stebino, ir glumino musulmonų tradicija aukoti gyvulius.
Jolita prisimena, kaip šventės dieną važiuojant pas vyro seserį abipus kelio vėrėsi šiurpūs gyvulių skerdimo vaizdai, krauju pasruvusios aukojimo vietos po daugiabučių langais.
Dabar įstatymas nebeleidžia skersti gyvulių bet kur, kiekviena savivaldybė privalo įrengti tam skirtas vietas. Viena tokių yra ir netoli Koruklu šeimos namų tirštai gyvenamame Stambulo rajone.
O paskutinę lapkričio savaitę lietuvė, kaip ir dauguma turkių, virė milžinišką puodą pudingo, puošė riešutais, džiovintais vaisiais, granatų sėklomis.
Pirmojo islamo metų mėnesio dešimtąją dieną musulmonai vadina Ašuros, arba Nojaus pudingo, diena.
Šios religinės šventės metu paruoštas skanėstas pilstomas į mažus dubenėlius ir dalijamas kaimynams. Jolita juokiasi, kad ši graži tradicija jai sukelia ir rūpesčių – dovanų gavusi dubenėlį pudingo kartais nežino, kam reikia grąžinti indą.
Pažintis su turkų virtuve lietuvei teikia daug džiaugsmo ir paįvairina jos tinklaraštį.
Pernai Lietuvos kulinarinių tinklaraščių rinkimuose Jolita pelnė mėgstamiausios tinklaraštininkės titulą.
Gyvenimas Stambule J.Koruklu vis dar pateikia malonių kulinarinių netikėtumų, kuriais ji dalijasi su savo skaitytojais, nors pagrindiniai atradimai jau seniai yra tapę neatsiejama jos virtuvės dalimi.
Jolitai nieko nereiškia per pusdienį paruošti keliolika patiekalų – jei turkų namuose laukiama svečių, tiek patiekti yra įprasta. Kokie valgiai ruošiami dažniausiai, lietuvė pademonstravo „Lietuvos rytui“.
Paiso sezoniškumo
Ant stalo lietuvė padėjo tris skirtingai paruoštus baklažanų patiekalus – įdarytus džiovintus, vadinamąją dolmą, labai aštrius marinuotus bei degintų baklažanų užkandį.
Ši daržovė Turkijoje labai populiari rudenį. Susidaro įspūdis, kad tuo metu turkai nieko kito nė nevalgo, tik baklažanus. Turgavietėse jų siūloma įvairiausių formų bei dydžių ir, svarbiausia, už juokingai mažą kainą, tad šeimininkės perka juos glėbiais.
Beje, turkai labai paiso sezoniškumo – kas tuo metu dera, tai ir valgo.
Du patiekalus Jolita pagamino iš paprikų – džiovintas paprikas įdarė ryžiais, svogūnais, porais su galybe rytietiškų prieskonių bei patiekė kepintų ir marinuotų šių daržovių. Dar pagamino vynuogių lapų ir porų suktinukų – tai labai populiarus patiekalas Turkijoje.
Taip pat ji iškepė labai plonos tešlos pyragėlių su špinatų ir dviejų rūšių sūrio įdaru. Ant stalo vietos atsirado ir džiovintiems marinuotiems pomidorams, labai smulkiai kapotų šviežių daržovių salotoms, jogurto sūriui, kalnui šviežutėlių gražgarsčių su citrinų puselėmis.
Tuo metu ant viryklės dar kunkuliavo karštasis patiekalas. Jolita ruošė pupelių troškinį su apkepintomis bulvėmis. Desertą – pistacijomis apibarstytus pyragaičius – ji buvo iškepusi iš vakaro.
„Nereikės visko suvalgyti, neišsigąskite, – juokėsi Jolita, jau ne kartą patyrusi, kokį įspūdį jos svečiams palieka turkiško stalo gausa. – Vakare užsuks vyro draugas, jis ir suvalgys.“
Valgo daugiau daržovių
Pagal tradicinį turkų etiketą pagrindinio patiekalo gali ir nebūti.
Jei bus geriama rakija – stiprus alkoholinis gėrimas, pakanka tik užkandėlių.
O, pavyzdžiui, su šventėmis pasveikinti užsukę kaimynai ar tolimesni pažįstami pavaišinami arbata ir saldainiu. Toks vizitas šeimininkų neapsunkina, nes paprastai trunka tik 15 minučių. Juk svarbiausia parodyti dėmesį, o ne prisikimšti pilvą.
Jolita pastebėjo, kad turkai valgo gerokai sveikiau nei lietuviai. Didžiausias skirtumas – suvartojamų daržovių kiekis.
Vien apsilankius turguje matyti, kas sudaro vietos valgiaraščių pagrindą.
Prie prekystalių su daržovėmis visada grūstys, jų perkama skirtingų rūšių ir daug.
Su ryšeliu petražolių ar krapų, kokie paprastai parduodami Lietuvoje, turkės tikrai neturėtų ką veikti.
Jolita ir pati su malonumu perėmė kitokią mitybą. Palyginti su ankstesniais įpročiais, mėsos dabar ji valgo nedaug.
Kiaulienos nėra kur nusipirkti, nes musulmonai jos nevalgo. O turkiškų mėsos patiekalų proporcijos labai skiriasi nuo lietuviškų – juose būna tiktai šiek tiek mėsos, o daržovių – labai daug.
„Mano vyras Cengizas pastebėjo, kad lietuviai suka galvą, kaip paruošti daržoves. O turkams dažnai sunku sugalvoti ką nors iš mėsos. Šalies rytuose jos valgoma kiek daugiau, bet tik ne Stambule“, – J.Koruklu paneigė lietuvišką stereotipą, esą pagrindinis turkų patiekalas – kebabas.
Svarbiausia - citrina, aliejus, žolelės ir česnakas
Turkai mėgsta žinoti, ką deda į burną. Nuo senų laikų jiems įprasta produktus pirkti tik iš savo mėsininko, to paties žuvų pardavėjo, savo kepėjo.
Ši mažų gyvenviečių tradicija tvirtai įleido šaknis ir keliolika milijonų gyventojų turinčiame Stambule – didžiąją dalį jų ir sudaro šios ar tik praėjusios kartos atvykėliai iš kaimiškų vietovių.
Užuot pirkę jautieną ar avieną prekybos centre, turkai jos beveik atsisako – jiems nepriimtina valgyti nežinia kieno augintą, skerstą mėsą.
„Todėl turkai labai vertina produktų siuntinius, kurių sulaukia iš savo giminaičių ar draugų. Tada jiems ramu, nes žino, kas ir iš kur atkeliauja, kaip auginta ir paruošta“, – paaiškino Jolita, vaišindama apelsinais iš dėžės, kurią ką tik atsiuntė Cengizo draugas.
Be daržovių, turkai vartoja ir daug sūrių.
Iš anksto nepasidomėjus jų įvairovėje lengva pasiklysti.
Tiek, kiek lietuviškuose prekybos centruose skirta vietos dešroms ir kumpiams, tiek vietos turkai skiria sūriams – karvių, avių ir ožkų pieno, šviežiems ir fermentuotiems, kietiems it akmuo ir skystiems.
„Čia gyvendama supratau, kad citrina, aliejus, kelių rūšių žolelės ir česnakas gali labai daug, – pagrindinius savo pagalbininkus virtuvėje įvardijo J.Koruklu. – Jie pagardins kiekvieną patiekalą.
O mano anyta, kaip ir daugelis turkių, ant stalo visada deda po šluotą šviežių petražolių ir mėtų. Jos tinka prie bet kokio patiekalo.“
Pyragėliai „Lakštingalos lizdas“
Reikės:
250 g filo tešlos
200 g sviesto
150 g graikinių riešutų
100 g migdolų
2 valg. š. cukraus
Sirupui reikės:
3 stiklinių cukraus
3,5 stiklinės vandens
pusės citrinos sulčių
Papuošti:
100 g smulkintų pistacijų
Išvirkite sirupą – vandenį su cukrumi užvirinkite ir virkite apie 5 minutes. Supilkite citrinos sultis ir dar pavirkite apie 5 minutes. Palikite atvėsti.
Filo tešlos lakštus išimkite iš pakuotės ir uždenkite šiek tiek sudrėkintu apšlakstytu rankšluosčiu, kad jie neišdžiūtų ir nepradėtų trupėti.
Ištirpinkite sviestą. Smulkintuve susmulkinkite graikinius ir migdolų riešutus, sumaišykite juos su cukrumi.
Imkite vieną tešlos lakštą. Šepetėliu šiek tiek patepkite sviestu. Apibarstykite riešutų mišiniu. Lakštą perlenkite per pusę, palikite 1 cm kraštą neuždengtą. Imkite ploną ilgą medinį ar metalinį iešmą ar pagaliuką, dėkite ant sulenkto krašto ir laisvai apvyniokite tešlą aplink pagaliuką. Susukite visą tešlą. Imkite už kraštų ir suspauskite tešlą, kad išeitų suglamžytas pailgas tešlos gabalėlis, išimkite pagaliuką, tešlos galus sujunkite – suformuokite apvalų pyragėlį su nedidelė duobele viduryje. Dėkite pyragėlį į sviestu išteptą indą. Pakartokite tai su likusia tešla ir riešutais. Turėtumėte gauti mažiausiai 10 pyragėlių.
Įkaitinkite orkaitę iki 170 laipsnių ir kepkite pyragėlius apie 25 minutes, kol tešla gražiai apskrus. Išimkite iš orkaitės ir apipilkite sirupu. Leiskite atvėsti.
Prieš patiekdami į pyragėlio vidurį įberkite smulkintų pistacijų. Šie pyragėliai šaldytuve gali stovėti ilgiau nei savaitę.
Porų suktinukai
Reikės:
6 stambių porų
150 ml ryžių (nevirtų)
1 svogūno
2 česnako skiltelių
1 pomidoro
saujelės petražolių ir krapų
2 valg. š. džiovintų serbentų
2 valg. š. kedrinių pinijų
0,5 arb. š. cinamono
0,5 arb. š. kvapiųjų pipirų
druskos, juodųjų pipirų
alyvuogių aliejaus
0,5 arb. š. čiobrelių
1 citrinos
Porus gerai nuplaukite, nupjaukite žaliąją kietąją dalį, nuimkite viršutinius sluoksnius, dėkite į puodą su verdančiu vandeniu ir pavirkite apie 5 minutes.
Įdarui ryžius užplikykite verdančiu vandeniu ir, palaikę 15 min., nupilkite. Į smulkintuvą dėkite nuluptą svogūną, česnakus, petražoles, supjaustytą pomidorą, 3–4 šaukštus aliejaus. Susmulkinkite, sumaišykite su ryžiais, pagardinkite druska ir prieskoniais, sudėkite kedrines pinijas ir džiovintus serbentus. Imkite vieną poro sluoksnį – ant jo krašto dėkite įdaro, sulenkite kraštą, kad išeitų trikampis, tada lenkite į kitą pusę – lankstykite, kol sulankstysite visą porą. Pakartokite tai su likusiais porų sluoksniais.
Puodo ar troškintuvo dugną apšlakstykite aliejumi, įdėkite kelis citrinos griežinėlius, sudėkite porų suktinukus. Užpilkite vandeniu, kad visiškai apsemtų, tada suktinukus uždenkite nedidele lėkšte ir prispauskite. Dėkite ant viryklės, kai užvirs, sumažinkite karštį ir troškinkite apie 15 min. Jei matote, kad labai sausėja, įpilkite dar vandens ir virkite, kol ryžių įdaras bus visiškai išviręs.
Porų suktinukus patiekite šiltus su jogurtu, pagardintu česnaku. Jei norite daugiau aštrumo, apkepinkite svogūnų griežinėlius ir pagardinkite aštria paprikų pasta. Suktinukus galite patiekti ir kaip šaltą užkandį – apšlakstykite juos alyvuogių aliejumi ir citrinos sultimis. Skanaus!
