Viešnagės į Lietuvą atvykęs M.Laiskonis – daugybę prestižinių konditerininkų titulų ir apdovanojimų pelnęs Niujorko kulinarijos instituto kūrybos direktorius bei viso pasaulio kulinarų gildijoje žinomas virtuvės meistras.
Kepykloje karjerą pradėjęs ir ypač tešlos gamybos procesą mėgęs M.Laiskonis šiuo metu Amerikoje tituluojamas desertų karaliumi. 2007 metais vyras pelnė Jameso Beardo fondo svarbiausią konditerijos apdovanojimą „Best Pestry Chef“, kurį galima prilyginti kino „Oskarui“.
„Tai, kad tapau konditerininku, tikriausiai nuo mažens slypėjo mano sieloje. Baigęs mokyklą įsidarbinau duonos kepykloje, tačiau man labiau patiko ruošti konditerijos gaminius. Žavėjo įvairesnės nei duonos sudedamosios dalys, daugiau galimybių improvizuoti ir kurti“, – pasakojo niujorkietis.
Vadovauja Niujorko kulinarijos institutui
Michaelas nuo pat jaunystės turėjo du tikslus – tapti geriausiu konditerininku ir dirbti geriausiuose restoranuose. Pas garsius Amerikos, Europos ir Azijos virtuvės vadovus maisto ruošimo meno ne vienus metus mokęsis Michaelas pasiekė išsvajotas aukštumas.
Jis aštuonerius metus ėjo vyriausiojo virtuvės vadovo, atsakingo už konditeriją, pareigas niujorkiečių pamėgtame trimis „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintame restorane „Le Bernardin“, esančiame šalia Brodvėjaus ir Centrinio parko.
Šiuo metu M.Laiskonis vadovauja Niujorko kulinarijos institutui, kurio filialai yra Tokijuje ir Maskvoje. Jis taip pat konsultuoja garsius restoranus, viešbučius ir maitinimo įmones „Starbucks“, „Mars“, „Ritz-Carlton“.
Vis dažniau Michaelas pamąsto apie galimybę atidaryti dar vieną filialą. Sužinojęs, kad turi lietuviškų šaknų, ir pažinęs mūsų šalį, vyras norėtų jį įkurti savo protėvių žemėje.
Michaelas neslėpė, kad daugybę metų ne tik nieko nežinojo apie savo lietuvišką kilmę, bet ir apskritai apie Lietuvą. Mat mokykloje apie tokią šalį nebuvo kalbama, o įvairiatautėje šeimoje ši tema ilgą laiką taip pat nebuvo liečiama. Michaelo gyslomis teka ne tik lietuvių, bet ir anglų bei olandų kraujas.
Yla iš maišo išlindo tuomet, kai prieš trejus metus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Laiškonis, internete skaitydamas apie garsų JAV konditerininką, išvydo savo pavardę.
Vyras žinojo, kad jo senelio brolis emigravo į Ameriką, todėl kauniečiui kilo mintis, jog niujorkietis galbūt yra jo giminaitis.
Pradėję susirašinėti vyrai išsiaiškino, kad Alvydo senelis ir Michaelo prosenelis tikrai buvo broliai. Tuo įsitikinti padėjo ir konditerininko saugomos iš Pasvalio rajono kilusių jo prosenelių Onos ir Juozo Laiškonių, kurie praėjusio amžiaus pradžioje išvyko į Čikagą, nuotraukos.
Giminaičiams buvo įdomu susitikti, todėl profesorius 2012 metais pakvietė Michaelą pirmą kartą apsilankyti Lietuvoje.
Nuo pirmos dienos vyresnį giminaitį konditerininkas vadina dėde, o šis jį aplinkiniams pristato kaip sūnėną Mykolą. Vyrams smagu, kad jie abu gimę tą pačią dieną – gruodžio 1-ąją.
Į Lietuvą atvykusiam svečiui A.Laiškonis aprodė jo prosenelių gimtąsias vietas ir visą tėviškę. Michaelas profesorių nustebino surinkęs daugybę žinių, dokumentų bei nuotraukų apie Čikagoje prieš Pirmąjį pasaulinį karą apsigyvenusius lietuvius, jų įkurtą bendruomenę. Dalis surinktos medžiagos perduota muziejams.
„Iš dokumentų sužinojau, kad mano proseneliai į Ameriką atplaukė turėdami septynis dolerius, o vėliau prasigyveno ir įsigijo ūkį. Kitų lietuvių istorijos irgi panašios“, – pasakojo Michaelas.
Maisto ruošimas - ir menas, ir amatas
Savo prosenelių tėvynėje Michaelas iš karto susidomėjo lietuvišku kulinariniu paveldu. Vyras išmoko ruošti ne vieną mūsų tautinį valgį ir net pradėjo juos gaminti Amerikos restoranuose.
Pasitelkęs išmonę M.Laiskonis siūlo ir lietuviškų patiekalų, kurių deriniai mums neįprasti, pavyzdžiui, silkę, pagardintą rūkytomis bulvėmis, marinuotais pastarnokais ir morkomis. Tokį užkandį lydi cepelinai su aviena arba kepta antiena su voveraitėmis, kopūstais ir juodos keptos duonos spragėsiais.
Desertui jis verda aguonines spurgas su mėlynių įdaru, ruošia gaivų kreminį šerbetą arba obuolių cukatas, paskanintas rugių dribsniais ir alaus skonio ledais.
Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai pernai Vašingtone esančioje mūsų šalies ambasadoje Michaelas ruošė pietus. Tarp įvairių patiekalų svečiams jis pasiūlė paragauti mažyčių cepelinų. Tuomet ne tik amerikiečiai, bet ir lietuviai virtuvės meistrą apibėrė komplimentais dėl jų miniatiūrinio dydžio ir gardaus skonio.
Tik vyras dar neišdrįso pradėti mokytis kepti šakočių.
„Spėjau išsiaiškinti, kaip jie kepami, tačiau gamybos paslapčių imsiuosi kitą kartą atvykęs į Lietuvą. Šiuo gaminiu, manau, nustebinsiu ne vieną amerikietį“, – įsitikinęs M.Laiskonis.
Vyras vadovaujasi filosofija, kad maisto ruošimas yra ir menas, ir amatas. Todėl jis ne tik nuolat kuria naujus patiekalus, prieš tai nupiešdamas juos ant popieriaus lapo, bet ir domisi mokslininkų darbais, kaip tarpusavyje dera sudedamosios maisto dalys.
Meistras iš visų desertams naudojamų sudedamųjų dalių labiausiai vertina šokoladą, nes jo teikiamų potyrių gama labai plati.
„Šokoladas lengvai įgauna riešutų, kavos, pieno ir kitokį skonį. Jį galima derinti su daugybe produktų, o tai plačiai atveria vartus kūrybai“, – sakė M.Laiskonis.
Desertus kuriantis konditerininkas nesutinka su tuo, kad saldumynai – didžiausias priešas figūrai ir sveikatai.
„Jokia nuodėmė suvalgyti desertą. Saldumynai daro mus laimingus, kelia nuotaiką. Juk jie turi užkoduotą gilią prasmę ir dažniausiai mus nuneša į vaikystę ir gražius prisiminimus. Ar susimąstėte, kodėl mamos, norėdamos paguosti ar nudžiuginti vaikus, pamalonina juos saldžiais patiekalais? Net susižeidus skausmą numalšina mažytis saldumynas“, – tikino M.Laiskonis.
Kelias į moters širdį – per skrandį
Konditerio maloniausios vaikystės akimirkos taip pat susijusios su saldumynais – motinos keptomis spurgomis su cinamonu ir obuolių desertais.
Nė dienos be saldumynų neištveriantis meistras jų neruošia tik namuose. Niujorkietis tikino, kad savo virtuvėje neturi reikiamos įrangos desertams gaminti.
Namuose Michaelas ruošia įvairiausius patiekalus ir lepina jais ukrainiečių ir austrų kraujo turinčią žmoną Heather.
Ar amerikietis paneigia posakį, kad kelias į vyro širdį eina per skrandį? Michaelas sako, kad jo gyvenime viskas atvirkščiai.
„Kelias į moters širdį – per skrandį“, – kvatojosi Michaelas.
Išskirtinę progą paragauti garsaus konditerininko ruoštų burnoje tirpstančių desertų turėjo į Kauno restoraną „Monte Pacis“ susirinkę svečiai.
Michaelas pristatė tris gardėsius. Pirmąjį sukūrė iš plikytos tešlos, lazdynų riešutų ir grietinėlės, antrąjį – iš ruginės duonos su spanguolių želė, trečiasis buvo paruoštas iš šokolado ir anyžių kremo su pistacijų samanėle ir mandarinų perlais.
